Mokslinį seminarą „Kalbiniai kraštovaizdžiai regionuose: lingvistinės ir tarpdalykinės tyrimų perspektyvos“ surengė VU Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedra, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centras ir Kauno rajono Raudondvario kultūros centras. Spalio 16 d. tarmėtyrininkai Vilniaus universitete Kaune pristatė modernias regioninio kalbos variantiškumo tyrimų kryptis, naujausius tarmių tyrimus.
Pirmoji seminaro prelegentė prof. dr. Danguolė Mikulėnienė pranešime „Tarmė: tradicija ir naujos tyrimų kryptys“ pagrindė daugiamatę tarminio diskurso tyrimo perspektyvą. Tyrėja argumentavo socialinių, kultūrinių parametrų vertę regioninio variantiškumo tyrimuose, akcentavo kompleksinių tarmių tyrimų būtinybę. Doc. dr. Jolanta Zabarskaitė, seminaro klausytojams pristatydama pranešimą „Tarmė – bendruomenės kūrybiškumo šaltinis“, akcentavo būtinybę tarmę suvokti iš komunikacinio kūrybiškumo perspektyvos. Dr. Violetos Meiliūnaitės pranešime „Kalbinis kraštovaizdis – tarmės gyvybingumo rodiklis?“ svarstyta, kaip kalbinio kraštovaizdžio duomenys regionuose gali parodyti tarmės gyvybingumo laipsnius. Dr. Asta Leskaukaitė (pranešimas „Tarmiškumo dinamika: kodėl nyksta dzūkiškumas?“) svarstė dzūkiškumo nykimą ir veiksnius, lemiančius tokį tarminių bruožų dinamizmą, taip pat įvertino tarmiškumo atspindžius regiono kalbiniame kraštovaizdyje. Doc. dr. Daiva Aliūkaitė ir dokt. Laura Geržotaitė seminare pristatė pranešimus, skirtus perceptyviosios dialektologijos paradigmai. Tyrėjos rėmėsi mokslinio projekto „Bendrinės kalbos vieta mentaliniame lietuvių kalbos žemėlapyje“ (projektą remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija) duomenimis. D. Aliūkaitė aiškino, kaip gali būti suprantamas kalbinis kraštovaizdis iš perceptyviosios dialektologijos perspektyvos, kokios yra regioninio kalbos variantiškumo vaizdinių tendencijos, kokie yra bendrinės kalbos susiejimo su tam tikromis regioninėmis zonomis polinkiai. L. Geržotaitė, vadovaudamasi jaunųjų šiauliškių ir panevėžiškių mentalinių žemėlapių duomenimis, svarstė tarmių ribos klausimus. Dokt. Agnė Čepaitienės pranešimas buvo skirtas prognostiniams tarmių tyrimams. Jaunoji tyrėja, taikydama dialektometrijos metodus, analizavo tarmines charakteristikas, pristatė kitų kraštų panašių tyrimų patirtį.
Pranešime „Kalbos programos: tarmių tyrimas ir sklaida“ Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovė dr. Vilija Ragaišienė apžvelgė tarmėtyriniams tyrimams skirtas programas, trumpai pristatė svarbiausius komisijos remtus tarmėtyros darbus, leidinius.
Kūrėjų klubo „Žalia žolė“ valdybos pirmininkas, Tarmiškos kūrybos konkurso koordinatorius Gaudentas Kurila pasidalijo aštuonerių metų veiklos, skirtos tarminės kūrybos sklaidai ir palaikymui, patirtimi. Svetainės zaliazole.lt tarmių skilties moderatorius, Kauno rajono Raudondvario kultūros centro etnokultūros specialistas Algirdas Svidinskas komentavo visuomenines tarmių palaikymo iniciatyvas.
Renginio pabaigoje seminaro dalyviai ir svečiai klausėsi Gaudento Kurilos ir Algirdo Svidinsko tarminės kūrybos posmų ir dainų. Apibendrinant pasakytina, kad mokslinės ir kultūrinės perspektyvų derinimas humanitariniuose renginiuose yra skatintinas modelis: tyrėjams randasi galimybė empiriškai paliesti (išgirsti!) savo tiriamąją medžiagą, o kultūrininkai, kūrėjai turi galimybę susipažinti su moksliniu savo kūrybos vertinimu.
Parengė Lietuvių filologijos katedra