Apie lietuvių kalbą...
| 
IŠ PSEUDOLINGVISTIKOS SRITIES
The New York Times
Lietuvių kalba
Theodore S. Thurston
Vertimas iš anglų kalbos
Lietuvių kalba yra sena kalba, kuriai būdinga ypatinga struktūra, tobulesnė už sanskritą ir graikų kalbą, ji žodingesnė nei lotynų kalba ir įmantresnė už paminėtąsias. Vis dėlto lietuvių kalba turi daug bendrumo su visomis trimis kalbomis: veiksmažodžių šaknys, gramatinės struktūros formos, morfologinė žodžių konstrukcija. Bet kuris filologas žino, kad šios sąsajos nurodo bendrą sanskrito, graikų ir lotynų kalbų šaltinį — lietuvių kalbą.
Dėl panašios priežasties galima daryti prielaidą, kad heruliai, rugiai, gotai, senprūsiai, latviai ir jų kalbos buvo bendros kilmės, nes jie buvo senovės lietuviai.
Mokslininkai lietuvius laiko primityvios arijų kultūros ir civilizacijos atstovais. Įžymūs filologai sutaria, kad lietuvių kalba yra ne tik seniausia kalba pasaulyje šiandien, bet ir arijų pripažinta kaip jų kalbų šaltinis dar prieš sanskritui evoliucionuojant. Lietuvių kalbos senumas ir jos gramatinė struktūra priskirtina tam pačiam laikotarpiui, kaip ir seniausias sanskritas, — 2000 m. pr. m. e. arba dar ankstesniam.
Lietuvių kalba yra arijų prokalbė ir žymūs kalbininkai žinojo, kad ji buvo šnekamoji — nerašytinė kalba, vartota Europoje daugelį šimtmečių. Tačiau naujausi lingvistiniai tyrinėjimai aiškiai įrodo, kad lietuvių kalba buvo rašoma net prieš krikščionybės erą, nors tikslų laiką nustatyti sudėtinga. Tačiau remiantis lingvistų įrodymais ir senoviniais Indijos ir Persijos raštais, galima manyti, kad lietuvių kalba buvo rašoma net 1000 metų prieš Kristaus gimimą.
Turtingiausias lietuvių kultūros paveldas yra jų kalba — vienas iš didžiausių žmonijos pasiekimų. Ji pranoksta visas kitas Europos kalbas savo kilme, garsų grynumu ir nuostabia gramatine struktūra. Gramatinė struktūra rodo kalbos evoliuciją iš natūralių ir gražių kalbos garsų, taigi lietuviai buvo kūrybiški labai ankstyvoje mūsų civilizacijos eroje. Lietuvių kalbos balsių sistema yra senoviškiausia savo stiliumi. Ji yra senesnė nei sanskritas, latvių, graikų ir lotynų kalbos.
Lingvistinės paleontologijos duomenys rodo, kad iš visų kalbų tik lietuvių kalba išlaikė primityviosios arijų šnekamosios kalbos grynumą nuo seniausių laikų iki šių dienų.
Daug senųjų kalbų seniai išnyko iš žmonijos istorijos, tačiau lietuvių kalba yra kaip antikinis balto marmuro paminklas, kurio neuždengė laiko dulkės ir po daugelio šimtmečių.
Lietuvių kalbos morfologija atskleidžia daug neišaiškintų senovės civilizacijos istorinių paslapčių, tobulina lingvistikos mokslą ir praturtina žmonijos žinias apie jos praeitį. Atradimas remiantis lyginamosios morfologijos išvadomis, kad lietuvių kalba itin panaši į avestą (senąją persų kalbą) ir sanskritą, akivaizdžiai atvėrė naujus horizontus lingvistikos mokslo srityje. Dar daugiau — lietuvių kalbos morfologija įtikinamai įrodo, kad senovės hetitų ( Hittite-Gititis) valdančiosios klasės arva valdovų pavardes buvo panašios į lietuvių. Žymus anglų mokslininkas Robertas G. Lathamas buvo absoliučiai teisus pareikšdamas: „Pačioje kalboje glūdi daugiau nei bet kuriuose jos kūriniuose...“
Šiandien pasaulis būtų daug turtingesnis kultūros atžvilgiu, jei Lietuva būtų buvusi nepriklausoma, kadangi lietuvių tauta atstovauja ne tik arijų prokalbės civilizacijai ir kultūrai, bet taip pat turi didžiausią brangenybę pasaulyje — savo senovinę gražią kalbą.
Lietuvių kalbą dėl savo senumo, grožio, dėl jos ypatingos reikšmės lyginamosios filologijos mokslui išaukštino ne tik žinomi kalbininkai, bet ir didžiausia iš filosofų — Imanuelis Kantas. Tolesnės fragmentinės garsių kalbotyros mokslininkų darbų citatos parodys lietuvių kalbos vertę ir reikšmę pasaulio kultūrai. Benjaminas W. Dwightas savo knygoje „Modernioji filologija“ (“Modern Philology“) itin pabrėžia didžiulę lietuvių kalbos reikšmę kalbotyros mokslui. Jis taip sako apie lietuvių kalbą:
„Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi daugiausiai maloninių ir mažybinių žodžių, daugiau nei ispanų, italų ar rusų kalbos, be to, jie gali būti dauginami be galo, pridedant juos ir prie veiksmažodžių, ir prieveiksmių, ir prie būdvardžių, ir prie daiktavardžių. Jeigu tautos vertė žmonijos požiūriu būtų matuojama kalbos grožiu, tai lietuvių tauta turėtų užimti pirmąją vietą tarp Europos tautų“.
Įžymus anglų lingvistas Isaacas Tayloras savo knygoje „Arijų kilmė“ (“The Origins of the Aryans”) pareiškė labai įdomų ir svarbų komentarą apie lietuvių kalbą. Jis teigia, kad arijų civilizacija turėjo sietis su lietuvių gyvenamomis vietomis: „Galima spėti, kad jei turėtume lietuvių literatūros iš to laikotarpio, kaip seniausia indų literatūra, galėtume tvirčiau teigti, kad arijų kalbos lopšys turėjo būti lietuvių apgyventoje teritorijoje“.
Pasak žinomo anglų mokslininko Roberto G. Lathamo, lietuvių kalba turi daugiau bendrumo su sanskrito kalba nei bet kokia kita, gyva ar mirusia, kalba pasaulyje. Savo knygoje „Aprašomoji etnologija“ (“Descriptive Ethology”) jis taip teigia apie lietuvių kalbą: „Be abejonės, sanskritas yra giminiškesnis su lietuvių kalba nei bet kuria kita kalba šioje Žemėje“.
Lietuvių kalbos svarbą taip pat pripažino naujųjų laikų didžiausias filosofas Immanuelis Kantas (1724—1804), kuris buvo gimęs Rytprūsiuose (Prussian Lithuania) ir gerai mokėjo lietuvių kalbą. Savo „Lietuvių—vokiečių kalbų žodyno“ (“Lithuanian and German Dictionary”) pratarmėje jis rašė, kad lietuvių kalba nusipelno būti valstybės apsaugoma. Jo komentaras apie lietuvių kalbą dėl savo autoritetingumo ir patikimumo yra istoriškai reikšmingas. Kantas buvo ne tik filosofas, bet ir kalbininkas. Jis taip komentuoja: „Iš tikrųjų jokia kita pasaulio kalba nėra nusipelniusi tiek pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tauta nusipelno didelės pagarbos sukūrusi aukščiausios formos žmonių kalbą, kuri pasižymi elementų dailumu, savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, lyginamosios kalbotyros duomenimis, lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai“.
The New York TimesLITHUANIAN LANGUAGE
By Theodore S. Thurston
The Lithuanian language, whatever its antiquity, is of a wonderful structure, more perfect than either Sanskrit or Greek, more copious than Latin, and exquisitely refined than any of these three. Yet, Lithuanian bears to all of them a stronger affinity than could have been produced by nature, not only in the roots of verbs, but also in forms of grammatical structure and the morphological construction of words. So strong is this affinity that any philologist can see very clearly that Sanskrit, Greek and Latin must have sprung from a common source, Lithuanian.
There is a similar reason for supposing that the Heruli, Rugians, Goths, Old Prussians, and Latvians, and their language, had the same origin, for they were ancient Lithuanian people.
Scholars have recognized the Lithuanians as exponents of the primitive Aryan culture and civilization. Renowned philologists have agreed that the Lithuanian is not only the oldest language in the world today, but the language used by Aryans before the invention of evolution of Sanskrit. The antiquity of Lithuanian language and its grammatical structure place it in the same period with the oldest Sanskrit – 2000 B.C. or earlier.
Lithuanian is a Proto-Aryan, and to the renowned linguists, it was known to be unwritten language in Europe for many centuries. However, recent linguistic investigations have definitely proven that the Lithuanian language was written even before the Christian era, though how far before it is difficult to determine with any degree of accuracy. But from the linguistic evidence and ancient writings in India and Persia, it is possible to assume that Lithuanian language must have been written as far back as one thousand years ago before the birth of Christ.
The richest cultural heritage of the Lithuanian people is their language, which represents one of highest achievements of all mankind. It surpasses all other European languages in its antiquity, the purity of its sounds, and its wonderful grammatical structure. It can be clearly seen, by a study of the highest developed grammar and the natural and beautiful sounds of their language, that the Lithuanians indeed possessed a creative genius in a very early era of our civilization. The vowel system of the Lithuanian language is the most ancient in its style. It antedates Sanskrit, Latvian, Greek and Latin in that order.
According to linguistic palaeontology, it is true that of all languages, only Lithuanian has preserved the purity of the primitive Aryan speech from that remote period of antiquity to the modern age. Many ancient languages have vanished long ago from the knowledge of mankind; however, the Lithuanian language is like an ancient monument of white marble - it still stands untarnished after many centuries of man's long history.
The morphology of the Lithuanian language clearly reveals to us many unsolved historical mysteries of ancient civilization, significantly expands the horizon of linguistic science and broadens mankind's knowledge of his dark past. The discovery of the remarkable similarity of the Lithuanian language to Avesta (Old Persian) and Sanskrit has clearly opened new frontiers in the field of linguistic science according to the conclusions of comparative morphology. Moreover, the morphology of the Lithuanian language definitely proves that the ruling class, or the kings of the ancient Hittite (Gittitis) nation, had surnames similar to Lithuanian surnames. The renowned English scholar, Robert G. Latham, was absolutely correct when he said "...There is more in language than in any of its productions..."
Today the world would be far richer in its culture if Lithuania were independent, because the Lithuanian nation represents not only the Proto-Aryan civilization and culture, but also has the richest treasure in the world - its ancient beautiful language.
The Lithuanian language has extolled for its antiquity and beauty, and for its great importance in the field of comparative philology not only by the renowned linguistic scholars, but also by the greatest philosopher of all, Immanuel Kant. The following fragmentary quotations from eminent linguistic scholars will show the value and importance of the Lithuanian language to the culture of the world. Benjamin W. Dwight, in the book Modern Philology, very strongly emphasizes the great value of the Lithuanian language in the field of linguistic science. He comments on the Lithuanian language as follows:
"Of all European languages, the Lithuanian has the greatest number of affectionate and diminutive terms, more than the Spanish or Italian, even more than Russian, and they can be multiplied almost indefinitely by adding them to verbs and adverbs as well as adjectives and nouns. If the value of a nation in the total sum humanity were to be measured by the beauty of its language, the Lithuanian ought to have the first place among the nations of Europe"
The eminent English linguistic scholar Isaac Taylor, in his book The Origin of the Aryans, make a very interesting and important comment on the Lithuanian language. He states that the Aryan civilization must have been in the Lithuanian region. He comments as follows:
"It may be surmised that if we possessed a Lithuanian literature of a date contemporary with the oldest literature in India, it might be contended with the greater reason that the cradle of the Aryan language must have been in the Lithuanian region"
According to the renowned English scholar, Robert G. Latham, the Lithuanian language has a stronger affinity to the Sanskrit language than all other languages in the world, living or dead. In his book Descriptive Ethnology, he comments on the Lithuanian language as follows: "Now, without doubt, the affinities of the Sanskrit are closer with the Lithuanian than with any other language on the face of the earth."
The importance of the Lithuanian language was recognized also by greatest philosopher of modern times, Immanuel Kant (1724-1804), who was born in Prussian Lithuania and had a thorough knowledge of the Lithuanian language. In his preface to a Lithuanian and German Dictionary, he wrote that the Lithuanian language deserved the protection of the state. His comment on the Lithuanian language has a great historical significance, because his comment is authoritative and reliable. He was not only a philosopher, but also linguist. He comments on the Lithuanian language as follows:
"As a matter of fact, no other language in the world has received such praise as the Lithuanian language. The garlands of high honour have been taken to Lithuanian people for inventing, elaborating, and introducing the most highly developed human speech with its beautiful and clear phonology. Moreover, according to comparative philology, the Lithuanian language is best qualified to represent the primitive Aryan civilization and culture".