Vilniaus universiteto
Kauno humanitarinis fakultetas

Kauno viduramžius primenanti šventė „Hansa Kaunas“ didėja, gausėja ir randa vis daugiau kovoti su sumaterialėjimu ir savo miesto istorijos neišmanymu norinčių bendraminčių.

„Skaitymas žmogų daro tobulu, pasitarimas – pasiruošusiu, poezija – sąmojingu,

matematika – subtiliu, filosofija – giliu, istorija – išmintingu...„

(Fr. Bacon)

Kauno viduramžius primenanti šventė „Hansa Kaunas“ didėja, gausėja ir randa vis daugiau kovoti su sumaterialėjimu ir savo miesto istorijos neišmanymu norinčių bendraminčių.

Šeštadienį ir sekmadienį Kauno senamiestis alsavo viduramžių dvasia. Miestiečiai buvo kviečiami prisijungti: įsinerti į senovinius rūbus, kaltinti, bausti, ragauti egzotiškus valgius ir gėrimus, žiesti puodus, mokytis senųjų gero tono taisyklių, lotynų kalbos.

Ketvirtą kartą rengiamos dienos „Hansa Kaunas“ priminė laikus, kai mūsų miestas buvo įtakingos pirklių sąjungos narys ir pasiekė didžiausią klestėjimą. Šventė vyko keturiuose senamiesčio vietose: Rotušės aikštėje, Nemuno prieplaukoje, aikštėje priešais Vytauto bažnyčią ir Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. Nemuno prieplaukoje (prie Vytauto bažnyčios) įsikūrė senasis Hansa miestas: bažnyčia, riterių rajonas, amatų kiemas, viduramžių žaidimų aikštelė. Miestelio viduryje stovėjo kartuvės, kuriose teisingo atpildo viduramžiais sulaukdavo kiekvienas nusidėjėlis.

Nemokšos ragavo „beržinės košės“

„Etatinis“ improvizuotos bažnyčios kunigėlis pardavinėjo indulgencijas – nuodėmių atleidimo raštus – ir „relikvijas“ – „šventųjų“ kaulus, kaukoles, „šventus“ vinis. Slegiami kelias dešimtis kilogramų sveriančių šarvų, pačių nusikaldintais ginklais turnyruose kovojo riteriai.

Veikė raganų gojelis, daugelis šventėje apsilankiusiųjų miestiečių norėjo išbandyti savo ištvermę, sėdėdami ant kankinimo kuolų. „Pernai sėdėti ant kuolų visiems labai patiko. Šiemet mes pasunkinome užduotį – jie buvo nusmailinti, galiu garantuoti, kad sėdėti ant jų nebuvo patogu. Tai labiau priminė istorinę bausmę, o ne pramogą“, – tikino šventės režisierius. Buvo galima pažaisti viduramžių žaidimus, veikė gerų manierų mokykla. Joje galėjo mokytis ir suaugusieji, ir vaikai, o išėjusieji kursą gavo mokyklos baigimo pažymėjimus. Buvo naudojama senoji mokymo metodika – rykštė padėjo įkrėsti proto bei įsisavinti žinias.

Prisijungė universitetas ir Bažnyčia

Į „Hansa dienas“ šiemet aktyviai įsijungė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas (VU KHF). Jis pakvietė į teatralizuotą ekskursiją po senuosius universiteto pastatus ir jų rūsius. „Miestiečius bei miesto svečius kvietėme į lotynų kalbos pamokas, vykusias pagal viduramžių universiteto regulą, senosios poezijos skaitymus lietuvių, lenkų, lotynų, rusų kalbomis. Lydimos viduramžių muzikos, skambėjo elegijos, epitafijos, epigramos, panegirikos. Universiteto rūmuose vyko teismo posėdžiai, atvykę miestelėnai tapo suolininkais – dabartinio prisiekusiųjų teismo atitikmens dalyviais – ir padėjo teisėjui priimti sprendimus“, – pasakojo Ana Dorotėja Vessel, turtingo Kauno pirklio Hanuso Naugardo našle, šiomis dienomis prisistatanti VU KHF atstovė Rima Kubiliūtė, specialiai ekskursijai pasisiūdinusi XVI amžiaus laikus menančius drabužius.

Išmone blizgėjo Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studentai

Kauniečiai pirmą kartą buvo pakviesti į ekskursiją po kelis Senamiesčio kvartalus ir VU KHF pastatus bei rūsius. Miestelėnai bei miesto svečiai stebėjosi, kad nežino daugybės faktų apie viduramžių Kauną, kad priklausydamas Baltijos jūros pirklių sąjungai, Kaunas išgyveno aukso amžių.
Fakulteto patalpose kauniečiai buvo pakviesti į XVI amžiaus teismo procesą. Teismas vyko, remiantis tikru Kaune anuomet vykusiu procesu. Ekskursijos dalyviai buvo paprašyti tapti suolininkais. Visi teismo dalyviai buvo užrakinti, mat teisėjo sprendimu, teismo procesas buvo „uždaras“, todėl raktas nuo durų skriejo pro antro aukšto langą. Teisiamasis mėsininkas bandė papirkti teisėją bei suolininkus skania mėsa.

„Mokytojas, kuris pamokose nedogmatiškas, iš viso ne mokytojas“

(G. K. Chestertonas)

Teatralizuotas teismo procesas paliko publikai neišdildomą įspūdį, kaip ir lotynų kalbos pamokos, kurių metu dalyviai buvo primygtinai kartoti „odę rykštei“. Įspūdį sustiprino iš gretimo kambario rykštėmis plakamo neklusnaus studento riksmai. Ekskursantams, kurie uoliai mokėsi lotynų kalbos, buvo įteikti plunksna užrašytus diplomus. Kadangi auditorijos, kuriose vyko improvizuotas teismo procesas bei lotynų kalbos pamokos, negalėjo sutalpinti visų norinčiųjų, buvo rengiamos papildomos ekskursijos bei procesai.

Dar vienas naujas šventę papuošęs sumanymas – senosios poezijos skaitymai fakulteto teritorijoje esančioje senojoje liuteronų bažnytėlėje. Viduramžių muzikos fone, skambant eilėms, besiklausiusieji nugrimzdo į apmąstymus apie pinigus bei amžinąsias vertybes.

Registracija į ekskursijas vyko prie Viduramžių miesto vartų Nemuno prieplaukoje. Į šiųmetinę šventę įsijungė ir Bažnyčia – „Hansa dienų“ metu bus minimas pirmosios Kauno parapijos 600 metų jubiliejus. Šia proga Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios, šventės dalyvių eisenoje dalyvavo dvasininkai. „Skaitant istorinius dokumentus, matyti, kad miesto šventės be Bažnyčios neapsieidavo. Šventes organizuodavo amatininkų gildijos, o dvasininkų luomas ir miesto valdžia viskam dirigavo“, – tvirtino A. Žiurauskas. Sekmadienio vakarą šventę vainikavo įspūdingas šviesų ir fejerverkų spektaklis virš Rotušės aikštės, kurio metu buvo iliuminuotas Rotušės pastatas.

Remiasi istorine autentiška

„Iš kitų švenčių, renginių išsiskiriame autentika. Remiamės istorija. Mums nereikia galvoti, ką renginyje pateikti, viskas Kauno metraštyje surašyta – kuo žmonės gyveno, kaip švęsdavo, tik skaityk ir atgaivink. Tai, padedami istorikų, ir padarėme“, – pasakojo A. Žiurauskas. XV amžiuje Kaune buvo įsteigta pirmoji Hansos pirklių kontora Lietuvoje. Pavasarį, kai Nemuno vanduo pakildavo, Europos pirkliai atplaukdavo į Kauną – prasidėdavo turgūs. Miestas atgydavo, visą vasarą gyventojai galėdavo įsigyti prekių iš tolimųjų kraštų. Mieste galiojo „Trijų dienų sankrovos taisyklė“, pagal ją, pirkliai turėdavo iškrauti prekes ir tris dienas jomis Kaune prekiauti. Prekės iš prieplaukos į Rotušės aikštėje veikusį turgų ir sandėlius būdavo nešamos tuneliais. VU KHF tiesiogiai susijęs su istorine Hansa – universitetas įsikūręs ir vokiečių pirkliui H. Naugardui priklausiusiame XVI amžiaus name, senosios Kauno muitinės pamatai išlikę universiteto Saulės laikrodžio kiemelyje.

Rengiasi tarptautinei šventei

2011 m. Kaune vyks tarptautinės 163 Europos miestus vienijančios Hansos miestų sąjungos dienos. Tuomet vien renginio dalyvių – senovinių amatų atstovų, dainininkų, šokėjų iš visos Europos čia suplauks iki penkių tūkstančių. „Viduramžiai – didžiausio Hansos klestėjimo laikotarpis – paprastai užima trečdalį tarptautinių Hansos švenčių turinio. Visa kita – tai, kuo miestas gyvena šiandien. Originaliai pateikiami miesto pasiekimai, prisistato įvairių sričių menininkai, vyksta šiuolaikinės muzikos koncertai“, – pasakojo A. Žiurauskas. Vienomis įspūdingiausių tarptautinių „Hansa dienų“ jis vadina prieš keletą metų Estijos Tartu mieste vykusią šventę. Miestas skyrė pinigų, ir Tartu universitetas kelis tūkstančius studentų aprengė viduramžiškais rūbais. Šiemet į tarptautines Hansa dienas Vokietijos Salcvedelio mieste Estijos atstovai atvažiavo su didžiule įvairiaspalvių senovinių užpilų, antpilų laboratorija. „Kiekvieni metai iki 2011 metų renginio mums – tarsi repeticija. Tikimės, kad iki tol į šventę įsijungs visos Kauno aukštosios mokyklos ir daugelis miestelėnų, kad šventėje neliks žiūrovų – tik dalyviai“, –- vylėsi šventės režisierius.

Parengė doc. dr. Loreta Ulvydienė
VU KHF Projektų reikalų prodekanė
Panaudota „Kauno dienos“ bei „Lietuvos ryto“ („Laikinosios sostinės“) informacija

Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dekano prof. S. Gudo kalba miestelėnams

Neatsitiktinai Kaunas yra vienintelis Lietuvos miestas, garsios Hanza miestų sąjungos narys.

Kauno mieste ir apylinkėse nuo seno gyvena protingi, gudrūs ir išsilavinę, todėl turtingi ir kultūringi miestelėnai. Tik išsilavinęs miestelėnas galėjo kaip lygus su lygiu bendrauti su pirkliais iš penkiolikos HANSA šalių.

Todėl jau prieš 600 m. Kaune kūrėsi mokyklos pirklių vaikams šviesti, radosi universitetai. Šiandien Kauno mieste veikiantys universitetai, akademijos IR seminarija (7 valstybiniai ir 1 nevalstybinis) rengia tiek įvairių sričių ir specialybių magistrų ir bakalaurų, kad Kauno miestelėnų vaikai gali kaip lygūs su lygiais bendrauti su visu pasauliu.

Lietuvos valstybė visada garsėjo išsilavinusiais žmonėmis. Kauno miestas visada garsino Lietuvą ne tik krepšinio pergalėmis. Kauno miestas visada buvo ir bus Lietuvos kultūros ir mokslo sostinė.

Miestelėne, lavink savo vaikus ir būsi labai turtingas. Studijuokite Kaune, gražiausiame Lietuvos mieste.