Vilniaus universiteto
Kauno humanitarinis fakultetas

Reikšmingiausias Ekonominės logistinės analizės grupės pasiekimas yra prof. S.Girdzijausko paskelbta monografija Logistinė kapitalo valdymo teorija; determinuotieji metodai, Vilnius: VU leidykla, 2006, 232 p.

Ši knyga taip pat išversta į anglų kalbą ir išleista kaip Informacijos instituto (ISI) duomenų bazei priklausančio žurnalo priedas: The Logistic Theory of Capital Management: Deterministic Methods; Monograph No 1, published a peer-reviewed Supplement A to Transformations in Business & Economics, Vol. 7, No 2(14), 2008, 163 p.

Monografijoje pristatytas daugelio metų kruopštaus darbo rezultatas – originali teorija, kuri parodo, kad sprendimų, pagrįstų logistiniu (ribiniu) populiacijų vystymosi modeliu, sistema yra vieninga ir sudaro savarankišką teoriją. Logistinė kapitalo valdymo teorija pagrįsta pagrindiniais principais, išplėtotais klasikinėje finansų teorijoje. Pastaroji, nagrinėdama kapitalo dinamiką, remiasi eksponentiniu vystymusi – sudėtinių palūkanų taisykle. Logistinėje teorijoje remiamasi riboto augimo (logistine) funkcija, kurios pagrindą sudaro potencialaus kapitalo ir riboto dydžio kapitalo nišos visuma.

Fakulteto mokslininkų grupė tirdama kapitalo nišos svyravimus (kapitalo „prisotinimo“ procesą) nustatė, jog egzistuoja „ekonominio burbulo“ reiškinys, sudarė jo matematinį modelį ir jį ištyrė. Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad ekonomikos plėtra pastaruoju metu daugelyje išsivysčiusių (arba sparčiai augančių) ekonominių pasaulio regionų (tame tarpe ir Lietuvoje) pasiekė prisotinimo fazę. Dėl to iškilo būtinybė arba rasti naujų išteklių ekstensyviai ekonomikos (BVP, darbo jėgos, kapitalo ir k t.) plėtrai arba pasinaudojus mokslo ir technikos pažanga, pereiti į naują ekonomikos plėtros etapą. Šiuo metu susidariusi situacija daugelio ekonominių regionų ūkyje aiškinama aukštu infliacijos lygiu, nevykusia bankų kreditų politika, ekonomikos perkaitimu ir kitais šalutiniais veiksniais, iš tikrųjų yra tik ilgalaikio skolinimosi ir prisotinimo, pasiekto ekonomikoje, išdava.

Fakulteto mokslininkai nustatė, kad Europos Sąjungos šalyse senbuvėse anksčiau pasiekto ekonomikos augimo prisotinimo problema buvo sprendžiama, plečiant ES teritorines erdves ir prijungiant naujas šalis bei užtikrinant laisvą kapitalo, darbo jėgos ir prekių judėjimą Europos Sąjungoje. Nepavykus įgyvendinti ES Lisabonos strategijoje numatytų ambicingų technologijų plėtros bei ekonomikos konkurencingumo ir užimtumo užtikrinimo tikslų, ES vis dar renkasi ekstensyvų ekonomikos plėtros kelią, kurį, atrodo, renkasi ir Lietuva, spręsdama darbo jėgos, energetinių ir kt. išteklių trūkumo problemą. Centro mokslininkai nustatė, kad išsekus galimybėms ekstensyviai plėtoti ūkį, didžiausiu pavojumi ekonomikos augimui, ypač ilgesnėje perspektyvoje, tampa lėta technologinė pažanga, ir ilgalaikis skolinimasis.

Šių tyrimų medžiagą grupės mokslininkai nuolat skelbia prestižiniuose moksliniuose žurnaluose, seminaruose, bei tarptautinėse konferencijose.

Monografijoje dėstomi pagrindiniai originaliosios logistinės kapitalo valdymo teorijos principai. Kapitalo valdymas esant ribotiems jo ištekliams leidžia tiksliau ir teisingiau apskaičiuoti kai kurias finansines operacijas, sumažinti neteisingų sprendimų galimybę. Knygoje parodoma, kad logistinė teorija leidžia atlikti visas įprastas finansines operacijas: apskaičiuoti palūkanas, diskontuoti vertines išraiškas, nustatyti dabartines i r būsimąsias pinigų vertes, apskaičiuoti anuitetus, rentas ir kt.

Išskirtinis dėmesys knygoje sutelkiamas į logistinį pinigų srautų valdymą, investicinių projektų vertinimą, draudimo tarifų skaičiavimą, finansinių piramidžių stabilumo modeliavimą. Pateikiamas matematinis modelis, paaiškinantis kainų burbulų formavimosi mechanizmą.

Skiriama mokslo darbuotojams, besidomintiems kiekybiniais finansinių operacijų metodais, taip pat universitetų studentams: magistrantams ir doktorantams, studijuojantiems finansus, ekonomiką ar verslo vadybą, informacinių technologijų taikymą. Ji pravarti ir verslo praktikams, besidomintiems racionaliu investicijų naudojimu ar determinuotos finansinės rizikos vertinimu.