Aktualijos

Minint 445-ąjį Vilniaus universiteto (VU) gimtadienį trečiąjį kartą surengtas mokslo komunikacijos konkursas „Mokslo sprintas“. Kauno fakultetui atstovavo Audiovizualinio vertimo studijų programos komanda pavadinimu „Vaiko žvilgsnis“. Prof. dr. Danguolė Satkauskaitė ir Audiovizualinio vertimo 4 kurso studentė Gabija Žvinytė pristatė tyrimą „Kur telkiamas vaikų dėmesys žiūrint dubliuotą animaciją?“.

Temą šmaikščiu pavadinimu „Užrašai: versti negalima palikti“ komunikacijos konkurse pristačiusios fakulteto atstovės džiaugiasi galimybe gyvai išgirsti kitų dalyvių pasirodymus. Pasirodymai nustebimo turinių gilumu ir kūrybiško pateikimo formų įvairove. Šių metų pristatymų temų spektras buvo itin platus, pristatyti tyrimai apie mikrogravitacinę aplinką ritonoviro kristalų auginimui, bičių nuodų naudą, dirbtinį intelektą, metaforas edukacijoje ir kt. Šiais metais „Mokslo sprinto“ konkurse dalyvavo ir Vilniaus licėjaus vienuoliktokas Jokūbas Kojelis, kuris su VU Gyvybės mokslų centro lektore Audrone Meldžiukiene pristatė naują žvilgsnį į tradicinę mediciną.

„Įspūdžiai dar neatslūgo. Buvo daug įdomių ir tikrai įsimintinų pranešimų. Kaip žiūrovei man patiko pristatymų formatas, tačiau kaip dalyvei tai buvo didelis iššūkis – nelengva į vos kelias minutes sutalpinti visą norimą informaciją, – sako VU Kauno fakulteto studentė Gabija Žvinytė. – Renginys vyko gana neformalioje aplinkoje, tad tai šiek tiek nuslopino jaudulį, kurio tikrai netrūko.“ Gabija pasakoja, kad jaudulį ramino dėstytojos palaikymas, repeticijos ir kruopštus pasiruošimas.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos institutas tęsia prof. Vlado K. Gronsko seminarus skirtus darnaus valstybės vystymosi mišrios ekonomikos sąlygomis analizei.

Keturiasdešimt pirmasis seminaras įvyks 2024 m. balandžio 29 d. 14.00 val. V aud. ir per Microsoft Teams platformą. Jo tema: ES kryžkelės: kuria kryptimi eiti?

Paskaitą skaitys kadenciją baigęs ES Komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą (2014–2019), Kovo 11-osios Akto Signataras Vytenis Povilas Andriukaitis. Šiuo metu dirba daugelyje ES projektuose (tokiuose kaip Europos Sveikatos Sąjunga), PSO specialiuoju pasiuntiniu Europos regionui.

Šiais metais Lietuva mini dvidešimties metų integracijos į Europos Sąjungą sukaktį. Ta proga verta panagrinėti valstybės nueitą kelią, tarpinstitucinę veiklą, Lietuvos vaidmenį Europos procesuose.

Ateinanti „BIG BANG“ plėtra Europos Sąjungai kelia daug iššūkių ir atveria ne vieną pasirinkimo kryptį, apie kurias ir kalbėsime paskaitos metu.

Organizatorių vardu  prof. habil. dr. Remigijus Čiegis

Pagaliau tikras žalias pavasaris ir malonių pramogų žadančios Fakulteto dienos! Tai puiki proga bendruomenės susibūrimui ir pasvarstymui apie ateitį – susipažinkime su magistrantūros programų mentoriais, padiskutuokime apie kitą karjeros etapą. 

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dekanas kviečia

dėstytojų, studentų ir neakademinių darbuotojų bendruomenę stabtelėti pokalbiui prie arbatos ir pyrago

 Tempus disputandi – Laikas diskutuoti

 trečiadienį, balandžio 24 d. nuo 11.15 val. studentų laisvalaikio erdvėje III korpuso rūsyje

Renginio meniu:

 Atidarysime Fakulteto dienas!

• Skanaudami vaišes pasikalbėsime apie tai, kas svarbu kiekvienam iš mūsų.
• Susipažinsime su magistrantūros programų mentoriais – užduokite jiems klausimus apie magistrantūros studijas Kauno fakultete.
• Lauksime Jūsų pasidalinti idėjomis ir planais, lūkesčiais akademinių metų pabaigos iškylai.
• Dalyvausime Fakulteto dienų Meno dirbtuvėse.

„Anglų kalbos poreikis nuo nepriklausomybės laikų Lietuvoje buvo ir yra didelis“, – sako Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto dėstytoja Lina Fedorčenkienė. Jos karjeros pradžia sutapo su ekonominės emigracijos metais, kai anglų kalbos poreikis buvo ypač didelis. Tiesa, tada siekta greitai išmokti buitinės kalbos (A2/B1 lygio), norėta bent kažkiek susišnekėti. XXI a. „broken English“ jau nėra joks pasiekimas, o būtent anglų kalbos žinių lygis tapo socialinio statuso rodikliu. „Dėl globalizacijos iš aukščiausių vadovų tikimasi taisyklingos kalbos, plataus žodyno, specifinių terminų išmanymo ir gražaus tarimo“, – sako dalykinės anglų kalbos ekspertė džiaugdamasi, kad bendras šios užsienio kalbos lygis Lietuvoje tik auga.

Lietuvių anglų kalbos žinios prilygsta skandinavų šalims

„2000-aisiais daugelis net po aštuonerių metų anglų kalbos pamokų mokykloje sunkiai suregzdavo elementarų sakinį. O tas, kuris sugebėdavo palaikyti kad ir neilgą buitinį pokalbį, pavyzdžiui, užsisakyti kavos, pasiteirauti kelio ar išsinuomoti viešbučio kambarį (o jei dar telefonu!), buvo išskirtinis, aplinkiniai ar pažįstami pagarbiai kinkuodavo galva ir slapčia pavydėdavo“, – pasakoja pašnekovė. „Anglų kalbos pamokose dominavo gramatikos ir vertimo metodika, kalbėjimui buvo skiriama labai mažai dėmesio, o klausymo užduočių moksleiviai beveik išvis neatlikdavo, nes nebuvo tam pritaikytos mokymo medžiagos. Todėl buvo ypač sunku užsieniečius suprasti ir su jais kalbėtis“, – aiškina ji. Lina Fedorčenkienė prisimena, kad dėl šių priežasčių net ir universitete didelė studentų dalis angliškai gebėjo tik primityviai susikalbėti. „Dabar lietuviai angliškai kalba gana sklandžiai arba visiškai sklandžiai ir gali bendrauti bet kokiomis temomis be išankstinio pasirengimo, tad ir besimokančiųjų siekiamybė – B2/C1 lygis“, – pasakoja ji. „Anksčiau aikčiodavome, kad skandinavai puikiai kalba angliškai, todėl gatvėje užkalbinęs praeivį beveik visad sulauksi atsakymo. Dabar tai galima pasakyti ir apie Lietuvą. Tą rodo ir tarptautinė statistika – „Netflix“ didžiuojasi, kad vartotojų skaičius Lietuvoje jau pasiekė 90 000 ir vis auga, kas rodo, kad didelė dalis lietuvių geba filmus žiūrėti anglų kalba. Anglų kalbą ypač gerai išmano jaunuoliai – šis valstybinis egzaminas yra vienas geriausiai išlaikomų, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, jo neišlaiko vos 1 proc. šį egzaminą pasirinkusiųjų abiturientų“, – aiškina anglų kalbos dėstytoja.

Saugumo užtikrinimas įvairiose kasdienio gyvenimo srityse tampa vis labiau susijęs su aukštosiomis technologijomis. „Karinis konfliktas Ukrainoje dar aiškiau parodė, kad kibernetinės atakos yra neatsiejama šiuolaikinio karo dalis. Lietuvoje kasdien fiksuojami dažnėjantys bandymai įsilaužti į vietinius tinklus“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto (KNF) dėstytojas doc. Šarūnas Grigaliūnas.

„Kibernetiniame pasaulyje sienų nėra“, – jam antrina VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) Kibernetinio saugumo laboratorijos vadovas doc. Linas Bukauskas. Šios temos aktualumas yra viena iš priežasčių, kodėl VU bendruomenė nutarė dalyvauti „Comic Con Baltics 2024“ parodoje. Mokslininkai ir studentai kvies ne tik pramogauti, bet ir atsakingiau pasidomėti savo fiziniu ir kibernetiniu saugumu internete.

„Naudojantis šiuolaikinėmis paslaugomis turime sąlyginio pasitikėjimo, kad kūrėjai įdėjo pakankamai pastangų mūsų skaitmeniniams duomenims apsaugoti. Kaip nesėkmingi pavyzdžiai demonstruoja, turime neprarasti budrumo ir realistiškai vertinti galimas rizikas“, – įspėja išlikti budriems doc. L. Bukauskas.