Vilniaus universiteto
Kauno humanitarinis fakultetas

Visi, kas išbandė, vienbalsiai patvirtins, kad fuksų stovykla yra vieta, kur prasideda neišdildomi studentiško gyvenimo įspūdžiai. Čia susipažįsta būsimi bendramoksliai, gaunamos patikimos žinios apie studijas, studentų atstovybę ir dar daug visko, kas leidžia jaustis drąsiau rugsėjo pirmosios iškilmėse. VU KHF fuksai jau praėjo šį gyvenimo etapą.

Vasariškai ankstyvą rugpjūčio 23 dienos rytą būsimieji studentai nedrąsiai rinkosi Liepų kiemelyje, kur jų laukė KHF studentų atstovybės prezidentė su palyda, o tuo tarpu Kačerginėje likę fuksų stovyklos organizatoriai nekantriai laukė atvykstančių stovyklautojų. Ne šiaip laukė, o rimtai dirbo, kad programa paruoštų abiturientus studentiškam gyvenimui.

Stovyklos vadovus pirmiausiai nustebino ne merginos kaukšinčios grindiniu, ne jų pasiryžimas tįsti daiktų pilnus krepšius miško takeliu ir ne išskirtinai problematiškas jaunuolis įkūnijantis daugybę fuksui nederamų savybių, o naujokų gausa – šiais metais beveik kas antras KHF pirmakursis turėjo galimybę pabuvoti fuksų stovykloje. Po trumpos ir aiškios SA prezidentės įžanginės kalbos būsimieji studentai buvo pasveikinti „aukščiausių KHF galvų“. KHF dekanas prof. Dr. (HP) Saulius Gudas ir prodekanė projektų koordinavimui doc. dr. Loreta Ulvydienė primygtinai siūlė patiems studentams „užsiauginti dėstytojus“ ir prašė pažadėti, jog ir pabaigus pirmą kursą jų akys spindės tokiu pat įkvepiančiu optimizmu, naujomis idėjomis ir noru veikti.

Susipažinimo žaidimai pralaužė ledus, pietūs suartino, o programa įsibėgėjo. Stovykloje apsilankę dėstytojai (doc. dr. Danguolė Satkauskaitė, doc. dr. Donatas Pilinkus, doc. dr. Kęstutis Driaunys ir viešųjų ryšių atstovė Giedrė Rutkauskaitė) patikrino stebėtinai išsamias fuksų žinias apie fakultetą ir apdovanojo greičiausius ir gudriausius mažais suvenyrais su VU KHF atributika bei atsakė į visus užduotus klausimus. Taip pat prieš išvykdami suteikė realią galimybę paragauti karčių mokslo šaknų bei didelių saldžių vaisių.

Pajudinus protus atėjo laikas ir kūrybiškai fizinei veiklai – fuksai dalyvavo orientaciniame žaidime, kuris užsitęsė iki vėlumos ir tapo puikiu apšilimu prieš socialinį vakarą. Ne paslaptis, kad socializacijos procesas dažnai būna spartinamas alkoholiniais gėrimais, tačiau tikimybė ryte atsikelti skaudama galva yra tik smulkmena lyginant su galimybe užmegzti naujas pažintis, kurių išvengti stovykloje buvo neįmanoma.

Laimei, itin sveikuoliška mankšta padėjo plačiau pramerkti akis ankstyvą rytą ir paruošti smegenis įkvepiančiai legendinio Sensėjaus – SA ex-prezidento – Tado Žirgulio paskaitai, kuri fuksus sudomino lygiai taip, kaip ir gyvybiškai svarbios VU SA prezidento Armino Varanausko bei viceprezidentės Romos Fedosejevaitės paskaitos apie VU SA ir KHF SA. Vėliau atmosfera tik kaito, o po kūrybinės užduoties pristatymo neliko abejonių, kad ši karta tikrai turi kuo nustebinti net daug ko mačiusius SA senbuvius, kurie apsilankė stovykloje, kad pasidalintų po KHF stogu sukaupta ilgamete patirtimi.

Paskutinės dienos rytą dar kartą buvo įrodyta, kad stovyklos mankštos kokybe neatsilieka nuo Lietuvos krepšinio rinktinės, o geras studentas ir „po vakar“ yra geras studentas. Kai pagaliau fuksai atliko paskutines užduotis ir dar iki pietų su didelėmis patenkintomis (nors ir nuvargusiomis) šypsenomis buvo išsiųsti namo, stovyklos organizatoriai lengviau atsipūtė – padaryta gera pradžia dar vienai KHF kartai.

Buvo visko, bet visko ir reikėjo, kad mokslo metų pradžia atneštų džiaugsmą, o ne susirūpinimą, kad minioje susitiktų pažįstamos akys ir netektų blaškytis, kad mokyklinės baimės netrukdytų mokytis universitete.

Monika Būblaitytė