Vilniaus universiteto
Kauno humanitarinis fakultetas

Lėktuvui leidžiantis Gioteburgo (Göteborg) mieste, maniau, jog ši šalis bus labai panaši į Lietuvą. Nors peizažas ir oro sąlygos beveik niekuo nesiskyrė, tačiau vos išėjusi iš oro uosto supratau, jog tai visai kitokios kultūros šalis. Puiki anglų kalba, viskas sutvarkyta taip, kad kiekviename žingsnyje būtų patogu, žmonės labai paslaugūs ir pasiruošę padėti bei paaiškinti viską, jeigu reikės, kad ir 10 kartų. Visos čia galiojančios taisyklės yra nediskutuotinas dalykas, pradedant atliekų rūšiavimu ir baigiant kelių eismo taisyklėmis. Iš pradžių tokia griežta tvarka ir taisyklių laikymasis išmuša iš vėžių. Pavyzdžiui, iš oro uosto norėjau eiti ne pažymėta perėja, o tiesiai per automobilių ir autobusų stovėjimo aikštelę, tačiau net trys praeiviai mane perspėjo, kad taip elgtis negalima. Iš pradžių apėmė keistas jausmas - “ kur aš atsidūriau?“, bet jau po kelių savaičių tai tapo įprasta. Greitai nustojau stebėtis, kad automobilis sustoja praleisti praeivių iki perėjos likus dar penkiems žingsniams. Taip pat greitai pripratau ir prie klusniai prieš perėją sustojančių prabangių automobilių - Ferrrari, Porche ar didžiulių senovinių Mustangų.

Tipiškas švedas – stilingas, užsigrūdinęs ir tolerantiškas

Kaip atpažinti minioje tikrą švedą? Yra keli šios tautos atstovams būdingi bruožai. Tai - šviesūs plaukai ir oda; Converse sportiniai batai (juos avi visi: vyrai ir moterys, jauni ir seni); būtinai visas detales vienijantis stilius (suderinti drabužiai, batai, šukuosena ir t.t.); jokių skėčių lyjant ir visiškas šalčio ignoravimas (kai visi tarptautiniai studentai eina su pirštinėmis ir apsimuturiavę dviem šalikais, švedai dėvi tik marškinėlius ir šortus).

Švediją jau pirmomis dienomis pavadinome “Europietiškąja Kanada“ dėl čia gyvenančių skirtingų tautų ir kultūrų atstovų gausos ir dėl to, kaip puikiai jie sutaria tarpusavyje. Tai labai tolerantiška šalis, kurioje visi,- nepriklausomai nuo rasės, religinių pažiūrų, orientacijos, išvaizdos, kalbos ar kitų skirtumų,- yra laikomi lygiais, ir visiems taikomos tos pačios taisyklės. Be to, tai viena taikiausių pasaulyje valstybių, kuri visada stengiasi išlaikyti neutralią poziciją ir nesivelti į jokius karo veiksmus ar ginčus. Pragyvenimo lygis čia, žinoma, daug aukštesnis nei Lietuvoje, todėl ir kainos (turbūt skaudžiausia tema studentams...), ir atlyginimai labai skiriasi nuo mums įprastų.

Studijų sistema švediškai

Nors Boras, miestelis, kuriame mokausi ir gyvenu, Švedijos masteliais yra gana mažas, jame pakanka lankytinų vietų ir veiklos stoka tikrai nesiskundžiame. Juk svarbiausia - gera kompanija, ar ne?

Högskolan I Boras universitete studijuoju Business Administration and IT school, kurioje mokosi didžioji dalis tarptautinių studentų, atvykusių pagal Erasmus ar kitas mainų programas. Iš viso tarptautinių studentų šiuo metu yra daugiau nei 150, todėl ir bendrų renginių bei vakarėlių netrūksta. Paskaitų tvarkaraštis ir trukmė visiškai kitokia nei Lietuvoje: čia mokslo metai suskirstyti į 4 periodus (rugsėjis–spalio vidurys - I periodas, spalio vidurys–gruodžio pradžia - II periodas ir t.t.). Kiekviename periode galima studijuoti ne daugiau kaip 3 dalykus ir kiekvieno periodo pabaigoje reikia laikyti tų dalykų egzaminus (jeigu nesijauti pasiruošęs, egzamino datą galima nusikelti vėlesniam laikui). Taigi, priklausomai nuo specialybės galima turėti 4-6 dėstomus kursus per visą Erasmus programos laikotarpį. Ši tvarka leidžia ne tik geriau susikoncentruoti į studijuojamus dalykus, bet ir palieka laisvo laiko kelionėms ar kitiems užsiėmimams. Paskaitų trukmė priklauso nuo kiekvieno dėstytojo, paskaitos gali trukti nuo 1,5 val. iki 5 val. Tačiau tai nereiškia, kad visas penkias valandas nepakeliam galvos nuo knygų. Dėstytojai skiria nemažai pertraukų, vadinamų “fyka”, kurių metu galima nueiti užkąsti, išgerti kavos ar tiesiog pasivaikščioti po miestą. Kiekvienos savaitės tvarkaraščiai yra skirtingi, todėl pasitaiko, kad vieno dalyko per visą savaitę iš viso nėra, o kito paskaitos vyksta beveik kasdien.

Bendravimas su dėstytojais taip pat labai neformalus, į visus kreipiamasi tik vardais, nepriklausomai nuo to, kas jis - profesorius ar universiteto rektorius. Kadangi mokausi verslo mokykloje, beveik visi dėstytojai joje turi arba yra turėję savo verslus. Paskaitos labai įdomios, nes jų metu daug kas analizuojama remiantis dėstytojų patirtimi bei praktika privačiame versle. Be to, studentai visaip skatinami užduoti klausimus, ir jeigu jiems išsiaiškinti paskaitos metu neužtenka laiko, visus atsakymus galima gauti elektroniniu paštu per neįtikėtinai trumpą laiką.Dėstytojai teorijai pagrįsti skiria daug praktinių užduočių, o, pavyzdžiui, švedų kalbos mokymasis apie maistą gali vykti prie tradicinių švediškų pusryčių stalo, kurį paruošia pati dėstytoja. Paskaitų metu ir ilgalaikėms užduotims atlikti dažniausiai dirbama grupėmis, o pažymys už grupinio darbo prezentaciją sudaro galutinio įvertinimo balais dalį.

Palankios sąlygos studijuoti ir studentauti

Egzaminavimo sistema čia taip pat kitokia – galimi tik trijų rūšių įvertinimai: “neišlaikyta“,“ išlaikyta“ bei “išlaikyta su pagyrimu“. O perlaikyti egzaminą galima 5 kartus, ir, jeigu per numatytą laiką nepavyksta gauti įvertinimo “išlaikyta”, egzamino užduotys gali būti atsiunčiamos į “gimtąjį” universitetą suteikiant dar vieną šansą studentui.

Universitetas turi milžinišką biblioteką, kurioje įmanoma rasti visą paskaitoms reikalingą informaciją ir dar daugiau, tačiau kursui skirtas knygas reikia pirkti patiems.

Beveik visi tarptautiniai studentai lengvai susipažįsta ir bendrauja tarpusavyje, nes gyvena dviejuose pagrindiniuose bendrabučiuose, į kuriuos labai patogu ir saugu vakarais grįžti. Kelios praėjusios savaitės tapo savotišku įvadu į studentų gyvenimą švediškai, todėl kiekvieną vakarą (ir ne tik vakarais) vyko įvairūs teminiai vakarėliai (pool party, crazy night) bei pažintys su vietiniais klubais. Beje, studentų atstovybė pasirūpino, kad įėjimas į juos mums būtų nemokamas. Žinoma, ir mes beveik kiekvieną vakarą organizuojame pasisėdėjimus geroje kompanijoje, rengiame tarptautines vakarienes ar žiūrime sporto varžybas. Čia tiesiog negali pasakyti, kad nėra ką veikti, nes tarptautiniai studentai yra be galo draugiški ir smagi kompanija atsiranda tuoj pat. Kadangi pati šiuo metu gyvenu viename aukšte su penkiomis merginomis iš Kinijos, susiduriu su labai įdomia patirtimi, pradedant visiškai neįprasta virtuve (kurios nemažai patiekalų jau paragavau) ir baigiant kultūriniais skirtumais bendraujant (kalbant nežiūrėti į akis, būti kartais net perdėtai maloniu ir pan.). Beje, bendrabutis yra puiki vieta lavinti bet kurios kalbos įgūdžius, tad jau spėjau prancūziškai pakalbėti daugiau nei per visus mokslo metus trukusias prancūzų kalbos paskaitas.

Tačiau visų linksmų akimirkų ir smagių potyrių neįmanoma aprašyti. Geriausias būdas apie tai sužinoti - tiesiog dalyvauti ERASMUS programoje. Tvirtai tikiu, kad kur beišvyktum studijuoti pasinaudodamas šios tarptautinės studentų mainų programos galimybėmis, teigiamų įspūdžių ir gerų emocijų gausi su kaupu.

VU KHF VVA91 studentė Monika Vaičiulytė