Vilniaus universiteto
Kauno humanitarinis fakultetas

ISTORIJA

Informatikos katedra įkurta 1990 metais. Jos įkūrimo iniciatoriai — Eugenijus Telešius, Virgilijus Sakalauskas, Stasys Girdzijauskas ir Antanas Vidžiūnas. 1990—1993 metais katedrai vadovavo doc. dr. Eugenijus Telešius, 1993—2003 metais — doc. dr. Pranas Žvinys, 2003—2005 metais — prof. habil. dr. Rimvydas Simutis. 2005-2010 metais katedrai vadovavo prof. dr. (HP) Virgilijus Sakalauskas. Šiuo metu šias pareigas vykdo doc. dr. Audrius Lopata.

Šiuo metu katedroje dirba aukštos kvalifikacijos dėstytojų kolektyvas:

• 5 profesoriai;
• 10 docentų;
• 5 lektoriai;
• 2 asistentai;
• 8 doktorantai.

STUDIJOS

1990 metais Informatikos katedra parengė integruotą ekonomikos-informatikos studijų programą Kompiuterinės dokumentų sistemos. Per dešimtmetį programa transformavosi, į savo turinį įtraukė informologijos studijų dalykus. Šių mokslų sandūroje parengta studijų programa Informacijos verslas. Verslo atstovų ir darbo rinkoje ji traktuojama kaip viena iš perspektyviausių specialybių. 2001 metais, pakoregavus programą, jos pavadinimas buvo pakeistas į Verslo informatika. Šios bakalauro programos tikslas — suteikti fundamentalių informatikos žinių bei lavinti įgūdžius studentams efektyviai analizuoti verslo įmonių informacinius srautus, pritaikyti šiuolaikines informacines sistemas verslo procesuose, savarankiškai atlikti tokių sistemų modeliavimą, projektavimą bei diegimą.

Nuo 2009 metų rugsėjo mėnesio fakultetas kviečia studentus į naują Verslo informatikos bakalauro studijų programos šaką Finansų informatika. Šios programos tikslas — suteikti informatikos specialistui daugiau finansų mokslo žinių, kad baigęs studijas, jis galėtų dirbti informacinių technologijų bendrovėse, diegiančiose finansinius sprendimus bankuose, draudimo bendrovėse, investicinėse įmonėse, vertybinių popierių biržose, įmonių finansų valdymo padaliniuose, mokesčių institucijose.

Informatikos katedra kuruoja dvi magistrantūros programas: Verslo informatika (informatikos kryptis) ir Verslo informacinės sistemos (vadybos kryptis). Šių studijų programų svarbiausias tikslas — rengti aukštos kvalifikacijos informatikos specialistus, turinčius ekonomikos žinių pagrindus, gebančius įvertinti firmoje ar organizacijoje susiformavusią informacijos sistemą ir galinčius pasiūlyti būdus ir priemones jos renovacijai.

MOKSLININKAI

Informatikos katedros kolektyvą sudaro penki profesoriai, dvylika docentų ir daktarų, trys lektoriai ir du asistentai. Katedroje apgintos septynios daktaro disertacijos, šiuo metu studijuoja aštuoni doktorantai. 2007—2008 mokslo metais trys katedros daktarai atliko habilitacijos procedūrą. Žymiausi katedros mokslininkai: prof. dr. (HP) Stasys Girdzijauskas, prof. habil. dr. Rimvydas Simutis, prof. dr. (HP) Saulius Gudas, prof. dr. (HP) Virgilijus Sakalauskas, doc. dr. Dalia Krikščiūnienė, prof. dr. Gintautas Garšva, doc. dr. Vytautas Rudžionis, doc. dr. Audrius Lopata.

MOKSLINĖ VEIKLA

Informatikos katedros dėstytojų mokslinis-tiriamasis darbas — Informacinės sistemos (informacinės technologijos) versle ir mokymo procese. Analizuojamas dirbtinio intelekto sistemų algoritmų kūrimas ir tyrimai, intelektinių metodų taikymai finansinių rinkų ir sistemų modeliams formuoti, atliekami finansinės rizikos tyrimai, elektroninės komercijos, elektroninio verslo, elektroninės vyriausybės ir elektroninio mokymo taikomieji tyrimai, nagrinėjamas organizacijų veiklos žinių struktūrizavimo modelių kūrimas ir modeliavimas, taikant IS inžinerijoje, atliekamas lietuvių šnekamosios kalbos fonemų tyrimas, lietuvių, anglų ir rusų kalbų fonemų geresnio atpažinimo, naudojant filtrinius požymius, tyrimas.

Katedros mokslininkų darbai leidžiami atskiromis monografijomis ir vadovėliais.

LEIDINIAI

Katedros mokslininkų parengtos monografijos ir vadovėliai:

• Girdzijauskas, S. Logistinė kapitalo valdymo teorija; determinuotieji metodai. Vilnius, 2006.
• Girdzijauskas, S., Sakalauskas, V., Kalnius, A. Aukštosios matematikos savarankiško darbo užduotys. Vilnius, 2006.
• Sekliuckis, V., Gudas, S., Garšva, G. Informacijos sistemos ir duomenų bazės. Kaunas, 2006.
• Girdzijauskas, S. Finansinė analizė: kiekybiniai metodai. Vilnius, 2005.
• Sakalauskas, V. Duomenų analizė su STATISTIKA. Vilnius, 2003.

KONFERENCIJOS

Nuo 1998 metų VU KHF informatikos katedra kasmet organizuoja tarptautinę konferenciją „Informacinės technologijos verslui ir švietimui", kuri nuo 2007 metų išaugo į bendrą fakulteto tarptautinę konferenciją FIHUSO (1st International and Interdisciplinary Scientific Conference on Merging Physical Science, the Humanities and Social Science). Katedra kartu su KTU ir VDU jau šešiolika metų rengia konferencijas studentams ir magistrantams „Informacinės technologijos ir mokslų integracija“, kuriose dalyvauja ir dėstytojai, ir studentai. Katedra organizavo visą eilę mokslinių seminarų įvairiose tarptautinėse prestižinėse konferencijose (Anglija Reading 2005, Lietuva Vilnius 2006, Lietuva Kaunas 2008 , Lenkija Poznanė 2009). Katedros kolektyvas organizuoja seminarus, kurių metu nagrinėjama įvairi tematika informatikos, e-vyriausybės ir e-verslo klausimais.

PROJEKTAI

Katedros kolektyvas aktyviai dalyvauja projektuose: Europos struktūrinių fondų remiamame ESF BPD 2.4 priemonės projekte Integruotos mokymo programos verslumui ugdyti bei ESF BPD 2.5 priemonės projekte Mokslinių tyrimų praktinio taikymo skatinimo informacinis portalas.

ABSOLVENTAI

Katedra didžiuojasi savo absolventais. Liutauras Bauža dirba Lietuvos ambasadoje JAV ryšių su visuomene atstovu, Marius Važgauskas — UAB „Columbus IT Partner“ direktorius, Darijus Strašunskas karjeros siekia Norvegijoje, Mokslo ir technologijos universitete, Mindaugas Pukas — UAB „Galinta ir partneriai“ Komercijos departamento direktorius. Informatikos katedroje dirba absolventai Audrius Lopata, Kęstutis Driaunys, Vera Moskaliova, Meilutė Asanavičienė, Ingrida Šarkiūnaitė, Darius Dilijonas, Rasa Brunzaitė.

UŽSIENIO PARTNERIAI

• Vokietija, Drezdenas, Drezdeno techninis universitetas;
• Vokietija, Kotbusas, Kotbuso techninis universitetas;
• Vokietija, Osnabriukas, Osnabriuko Universitetas (University Osnabruck);
• Norvegija, Trondheimas, Norvegijos mokslo ir technologijų universitetas;
• Vengrija, Budapeštas, Budapešto technologijos ir ekonomikos universitetas;
• Italija, Bolzano, Bolzano universitetas;
• Lenkija, Ščecinas, Ščecino universitetas;
• Lenkija, Poznanės Ekonomikos Universitetas;
• Čekija, Brno, Brno technologijos universitetas;
• Danija, Aalborg, Aalborg universitetas;
• Olandija, Entschede, Universitetas Twente;
• Vokietija, Hamburgas, Hamburgo universitetas;
• Danija, Roskilde, Roskilde universitetas;
• Rusija, St. Peterburgas, St. Peterburgo universitetas.

APIE MUS...