Vilniaus universiteto
Kauno humanitarinis fakultetas

Šiuo metu kompiuterizuota IS inžinerija plėtojama, ieškoma naujų žiniomis grindžiamų metodų. Praktikoje taikomiems kompiuterizuotos IS inžinerijos metodams būdingas empirinis pobūdis: tradiciniai CASE sistemos projektiniai modeliai formuojami pagal analizės metu apie kompiuterizuojamą dalykinę sritį (veiklą) surinktą informaciją, kurios turinys nėra patikrinamas formalizuotų kriterijų atžvilgiu. Todėl nėra aišku ar analitiko ir vartotojo patirties pagrindu sudarytas kompiuterizuojamos dalykinės srities modelis yra adekvatus. Tradicinėse CASE sistemose informacijos apie kompiuterizuojamą dalykinę sritį kaupimo procese esminis vaidmuo tenka žmogui, per mažai taikomi formalizuoti kaupiamos informacijos apie veiklą kontrolės būdai.

Kitas šiuo metu praktikoje naudojamų kompiuterizuotų IS inžinerijos metodų būdingas bruožas (trūkumas) yra tai, kad IS projektavimo etape projektinius modelius formuoja projektuotojas interaktyviame režime, tik kai kurie IS projekto modeliai yra dalinai generuojami. Taip yra dėl nepakankamos veiklos modelio sudėties. CASE sistemos generuoja pirmajame IS kūrimo gyvavimo ciklo etape funkcijų hierarchijos diagramą pagal veiklos srities modelį (DFD arba WFM) ir paprastai, paskutiniame IS kūrimo gyvavimo ciklo etape, generuoja taikomųjų uždavinių išeities tekstą (vartotojo sąsajos prototipą) pagal klasių modelį ir duomenų bazės specifikaciją.

Kiti IS gyvavimo ciklo (GC) etapų modeliai yra formuojami interaktyviai, t.y. projektuotojas, analitikas ir programuotojas kuria IS projekto modelius, analizuodamas ankstesniame etape sudarytus modelius. Todėl dėl žmogiškojo faktoriaus įtakos atsiranda taip vadinami loginiai IS projektavimo proceso trūkiai, kurie reiškia, kad kitas projekto modelis yra formuojamas ne algoritminiu būdu, o interaktyviu būdu – dalyvaujant žmogui, kuris daro klaidas. Tai sąlygoja IS projekto modelių tarpusavio nesuderinamumą ir IS projektavimo proceso nenuoseklumą. Tai reiškia, kad ir IS projektavimo procese per daug krūvio tenka žmogui. Daugelio klaidų galima būtų išvengti taikant formalizuotus (algoritmizuotus) sukauptos informacijos analizės, modelių kūrimo kontrolės ir jų generavimo būdus.

Mokslinio darbo grupė siūlo minėtas problemas spręsti sukuriant CASE sistemoje veiklos žinių saugyklą, kuri būtų formuojama kompiuterizuojamos dalykinės srities veiklos modelio pagrindu. Tokioje saugykloje sukauptos žinios yra patikrintos formalizuotų kriterijų atžvilgiu ir gali būti naudojamos vartotojo ir analitiko surinktai informacijai kontroliuoti, taip pat verifikuoti IS projektinius sprendimus. Veiklos žinių saugykla gali būti naudojama kompiuterizuojamos dalykinės srities žinių (veiklos modelio) pagrindu generuoti projektinius modelius. Veiklos modelio sudėtį reglamentuoja formalizuotu metodu sudaryta specifikacija, vadinama veiklos metamodeliu.

Mokslo grupės nariai:

1. prof. dr. (HP) Saulius Gudas;
2. doc. dr. Audrius Lopata;
3. dr. Rasa Brundzaitė;
4. dokt. Auksė Stravinskienė;
5. dokt. Jurij Tekutov;
6. dokt. Martas Ambraziūnas;
7. dokt. Petras Tamošiūnas.