Lietuvių filologijos katedra
1966 metais įkurta Filologijos katedra — viena iš dviejų pirmųjų Vilniaus universiteto Kauno vakarinio fakulteto katedrų. Ir šių dienų katedros bendruomenė gali didžiuotis, kad lituanistinės minties sklaida žymi Vilniaus universiteto akademinių, mokslinių tradicijų Kaune pradžią. Pirmuoju katedros vedėju buvo paskirtas ką tik aspirantūrą baigęs lietuvių kalbininkas Vladas Žulys. 1968 metais Filologijos katedros dalis buvo pavadinta Lietuvių kalbos ir literatūros katedra. Jai vadovavo doc. dr. Vitas Labutis, doc. dr. Adomas Šoblinskas, doc. dr. Juozas Jasaitis. 1991 metais VU Kauno vakariniam fakultetui tapus Kauno humanitariniu fakultetu, ši katedra pervadinta Lietuvių filologijos katedra. Dešimt metų katedrai vadovavo doc. dr. Albertas Ružė, doc. dr. Ramutis Karmalavičius. Nuo 2001 metų lapkričio mėnesio iki 2008 metų rugpjūčio Lietuvių filologijos katedros mokslininkų ir pedagogų bendruomenė dirbo vadovaujama doc. dr. Aleksandro Krasnovo. Nuo 2008 m. rugsėjo katedrai vadovauja doc. dr. Daiva Aliūkaitė.
AKADEMINĖ VEIKLA
Lietuvių filologijos katedros akademinės veiklos imperatyvas — ugdyti kompetentingą lituanistą, svarstantį ir sprendžiantį lietuvių kalbos ir literatūros problemas, angažuotą pasaulinei kritinei, pirmiausia humanitarinei patirčiai, minčiai, pasauliniam humanitariniam kritiniam diskursui, kuriantį, vertinantį ir tiriantį akademinį, kritikos, publicistikos, reklamos, politikos, derybų ir kt. tekstą.
Katedra organizuoja trijų pakopų studijas. 2003 metais katedros mokslininkai sukūrė vieną populiariausių Lietuvoje tarpdisciplininę Lietuvių filologijos ir reklamos bakalauro studijų programą. Programa yra skiriama rengti plataus profilio lituanistus, kuriems suteikiama fundamentalių lietuvių kalbotyros, literatūrologijos žinių, formuojamas tvirtas kultūrologinis pagrindas, lemiantis tekstų rašymo, kūrimo, analizės bei analitinio mąstymo gebėjimus. Teorinės reklamos diskurso kūrimo, tyrimo, suvokimo, interpretavimo, kalbos — kaip poveikio ir tikslo siekimo priemonės — analizės žinios garantuoja naujas filologinės kompetencijos pritaikymo sritis. Lietuvių filologijos ir reklamos programą sudaro tiek grynieji lingvistiniai, literatūrologiniai, tiek ir tarpsritiniai moduliai, kurių teikiamos teorinės žinios ir taikomieji gebėjimai leidžia ugdyti tiek dalykines, tiek asmenines, t. y. saviugdos, savišvietos, savilavos nuostatas.
Lietuvių filologijos ir reklamos programos koncepcija užtikrina, kad absolventai yra konkurentabilūs Lietuvos darbo rinkos dalyviai. Programos absolventai gali dirbti reklamos ir viešųjų ryšių specialistais reklamos agentūrose, įvairiose valstybinėse ir komercinėse įstaigose, įvairių medijų redakcijose, elektroninės leidybos priemonėse, kultūros įstaigose redaktoriais, stilistais, kalbos tvarkytojais ir reklamos specialistais. Absolventai, įgiję mokytojo licenciją, gali dirbti mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros mokytojais. Norintys tęsti studijas, gali rinktis filologijos bei socialinių mokslų krypties magistro studijų programas.
Katedros literatūrologai atsakingi už Lietuvių literatūros dienines magistro studijas. Dvejų metų literatūrologijos studijos VU Kauno humanitariniame fakultete subrandina aukštos kvalifikacijos teksto kūrėjus, gebančius kurti ir tirti akademinius bei „vartojamuosius“, t. y. kritikos, publicistikos, reklamos, politikos, derybų ir kt., tekstus. Be to, programos absolventai yra profesionalūs teksto morfologai, gebantys kvalifikuotai tirti teksto genetiką, istoriją/as, struktūrą/as, funkciją/as. Jie puikiai išmano literatūros kūrinių sklaidos procesą ir literatūros tekstų verslą, išmano skaitytojo antropologiją bei teksto/auditorijos tarpusavio sąveikos svarbiausius principus; išmano literatūros tekstų recepciją, dėsningumus, auditorijos ir pranešimų tipus, rašytinės ir audiovizualinės komunikacijos savybes.
Katedros kalbininkai atsakingi už Lietuvių kalbotyros dienines magistro studijas. Po dvejų studijų metų VU Kauno humanitarinio fakulteto slenkstį peržengia aukštos kvalifikacijos lietuvių kalbotyros specialistai. Lietuvių kalbotyros programos absolventai geba kvalifikuotai kurti ir tirti viešojo diskurso ir akademinius tekstus; analizuoti kalbos ir sociumo sąveiką. Kalbotyros specialistai savarankiškai veikia tarpdalykinėje kalbos ir sociumo sąveikos plotmėje, atlieka jos mokslinius tyrimus ir kuria naujus kalbos funkcionavimo ir kalbėjimo poveikio visuomenei modelius. Be to, programos absolventai savarankiškai ir kūrybiškai formuluoja naujas kalbotyros mokslo problemas, jas integruoja į esamą humanitarinių mokslų situaciją; geba kritiškai taikyti teorinius moderniosios kalbotyros principus ir būdus praktiniams lingvistiniams uždaviniams spręsti. Tarpdalykinis studijų kontekstas lemia tai, kad jaunieji filologai sėkmingai skleidžia lietuvių kalbotyros tyrimų rezultatus įvairiose šiuolaikinėse medijose; inicijuoja aktyvų lietuvių kalbotyros mokslo diskursą, jį susiedami su kalbos tyrimų kaita pasaulyje.
MOKSLINĖ VEIKLA
Lietuvių filologijos katedros mokslinės veiklos imperatyvas — reklamos lingvistinių parametrų konceptualizacija, bendrieji nominatyvinių, stilistinių, kognityvinių ir socialinių kalbos parametrų tyrimai, meninio teksto ir viešojo diskurso poetikos ir retorikos tyrimai.
Literatūrologai, vykdydami Literatūrinės savimonės struktūros ir jos raidos tyrimus, analizuoja meninio teksto ir viešojo diskurso (pirmiausia reklamos) poetiką ir retoriką sinchroniniu ir diachroniniu aspektu. Kalbininkai, vykdydami Lingvistinių ir ekstralingvistinių kalbos parametrų tyrimus, telkiasi identifikuoti reklamos diskurso lingvistinius ir ekstralingvistinius parametrus; naudodami sociolingvistikos ir perceptyviosios dialektologijos metodologinį instrumentarijų, tiria tarminį diskursą, kalbines vartotojų nuostatas; taikydami kognityviosios lingvistikos, lingvokultūrologijos tyrimo strategijas, tiria loginio ir meninio mąstymo konceptus bei jų kalbinę raišką; taikydami eksperimentinius metodus, tiria lietuvių kalbos garsyną; fiksuoja vardyno darybos ir raidos dėsningumus; taikydami sociolingvistinius ir medijų lingvistikos principus ir strategijas, pradeda tirti medialektus.
MOKSLINĖS KONFERENCIJOS
Tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Tekstai ir kontekstai“
Nuo 2003 m. Lietuvių filologijos katedros mokslininkai kartu su kolegomis iš Germanų filologijos katedros rengia tarptautines mokslines tekstų ir kontekstų paradigmos konferencijas, suburiančias mokslininkus ir iš Lietuvos, ir iš užsienio akademinių institucijų.
2003 metais vyko konferencija „Tekstas ir kontekstas: prasmės formavimasis“;
2004 metais — „Tekstai ir kontekstai: kalbos judesys“;
2005 metais — „Tekstai ir kontekstai: transformacijų sklaida“;
2008 metais — „Tekstai ir kontekstai: interaktyvios perspektyvos“;
2010 metais — „Tekstai ir kontekstai: konfliktai ir slapti susitarimai“.
Jau penkis kartus Lietuvos ir užsienio tyrėjai buvo pakviesti įvertinti etno/eko/inter/lingvistinius diskurso parametrus, identifikuoti teksto pragmatines dimensijas, apčiuopti kalbos metamorfozę elektroniniame diskurse, patyrinėti mikrokonteksto ir makrokonteksto įtaką grožinio ir kitų tipų teksto refleksijai, svarstyti prasmės formavimosi tekstinės raiškos hermeneutiką, vertinti tekstų ir konteksų slaptus susitarimus, spręsti diskursyvius konfliktus ir t. t.
Konferencijų rengėjų siūlomos diskusinės temos neturi griežto imperatyvumo, taigi kiekvienais metais iš prelegentų pranešimų užčiuopiamos naujausios, gyviausios akademinės minties slinktys, nusakančios teksto ir konteksto santykius, išgirstami opiausi, labiausiai tyrėjus dominantys, klausimai.
Tekstų ir kontekstų konferencijos sukviečia tyrėjus ne tik iš artimiausių užsienio šalių (Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos), savo naujausius tyrimus konferencijose pristatė mokslininkai iš Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Rumunijos, Vengrijos, JAV, Kanados.
Tekstų ir kontekstų konferencijose kviečiami dalyvauti įvairių mokslų atstovai: literatūrologai, lingvistai, vertimo specialistai, kultūrologai, edukologai, istorikai, filosofai, sociologai, psichologai. Tekstų ir kontekstų konferencijose perskaitoma apie 100 pranešimų.
Tarptautinė mokslinė konferencija „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“
2011 m. lapkričio mėn. Lietuvių filologijos katedros kalbininkai kartu su kolegomis iš Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Regioninė onomastika: ką sužinome iš vardyno“.
Į mokslinę diskusiją įsitraukė mokslininkų iš Katalikiškojo Leuveno universiteto (Belgija), Saksonijos mokslų akademijos (Vokietija), Berlyno Humboldto universiteto (Vokietija), Punsko licėjaus (Lenkija), Latvijos universiteto (Latvija), Varšuvos universiteto (Lenkija), Baltarusijos Minsko Maksimo Tanko vardo valstybinio universiteto (Baltarusija), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvių kalbos instituto ir VU Kauno humanitarinio fakulteto. Žr. konferencijos TEZES, NUOTRAUKAS.
Tarptautinė mokslinė konferencija „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“
2011 m. spalio mėn. Lietuvių filologijos katedros kalbininkai kartu su kolegomis iš Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai“.
Konferencija subūrė dialektologus, geolingvistus, sociolingvistus iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos. Tyrėjų pranešimuose buvo diskutuojama geolingvistinė baltų tarmių tyrimų perspektyva, analizuojamos vizualiosios ir tekstynų geolingvistikos problemos ir galimybės, svarstoma sociolingvistinių parametrų vertė tarmių tyrimuose ir kt. Žr. Konferencijos TEZES, NUOTRAUKAS.
2012 m. spalio 25—26 d. rengėjai kvies į tarptautinę mokslinę konferenciją „Geolingvistikos ir sociolingvistikos polilogas XXI amžiuje“ („Polilogue in Geolinguistics and Sociolinguistics: The 21st Century Approach“).
Respublikinė mokslinė konferencija „Antanas Škėma: polilogo sklaida kultūrų sankirtose“
2002 metais Lietuvių filologijos katedros mokslininkai surengė respublikinę mokslinę konferenciją „Antanas Škėma: polilogo sklaida kultūrų sankirtose“. Mokslinė konferencija buvo skirta žymaus lietuvių išeivijos rašytojo Antano Škėmos 90-mečiui.
Antano Škėmos kūryba palyginti neblogai išnagrinėta, apie jį daug rašyta ir išeivijoje, ir Lietuvoje (ypač pastaraisiais metais). Vengdami kartojimosi, konferencijos organizatoriai į bendrą diskusijų lauką kvietė skirtingų mokslo krypčių specialistus, kad į rašytojo kūrybą būtų pažvelgta kuo įvairesniais aspektais ir kuo įvairesniuose kontekstuose.
Konferencijoje skaitytuose pranešimuose A. Škėmos proza, dramaturgija, poezija, literatūrinė eseistika susilaukė netikėtų įžvalgų, interpretacijų, vertinimų, pagilinti ir jo kūrybos konteksto tyrinėjimai.
Respublikinė mokslinė konferencija „Viešojo diskurso retorika ir lingvistika“
2007 metais Lietuvių filologijos katedros mokslininkai, kartu su kolegomis iš Kauno technologijos universiteto bei Šiaulių universiteto vykdydami mokslinį projektą, surengė respublikinę mokslinę konferenciją „Viešojo diskurso retorika ir lingvistika“. Mokslinė konferencija buvo skirta viešajam diskursui kalbos funkcionavimo, dvasinės kultūros, paveikumo auditorijai ir kitais aspektais analizuoti.
Konferencijoje skaitytuose pranešimuose analizuota informacijos periodinėje spaudoje ir TV struktūra vertybių požiūriu, šiuolaikinio komunikacijos proceso stilistika ir frazeologija, reklama viešosios komunikacijos sistemoje, pragmatinė ir kognityvinė reklamos tekstų analizė, šiuolaikinės reklamos retorika, reklamos poetika verbalumo ir vizualumo dermės požiūriu ir kt.
Respublikinis mokslinis seminaras „Kalbinė(s) savimonės raiška meniniuose ir nemeniniuose tekstuose“
2006 metais Lietuvių filologijos katedros mokslininkai surengė respublikinį mokslinį seminarą „Kalbinė(s) savimonės raiška meniniuose ir nemeniniuose tekstuose“. Mokslinio seminaro prelegentų dėmesio centras — įvairaus pobūdžio tekstuose užkoduota savimonė, siekianti išreikšti save per savitą kalbą.
Mokslinio seminaro produktas — rinkinys, kurio straipsniuose tyrinėjamas verbalinis menas, urbanistinis lokuso diskursas, vertinamas kalbinės savimonės raiškos vaidmuo vertimuose ir kt.
Respublikinis alternatyvios krypties literatūros aktyvaus sujudimo (aklas) „Žirklionis“ seminaras „Komunikacija ir idėjų apykaita“
Jausdamas, kad jaunam žmogui dažnai būna sunku perlipti per savo ego, įveikti asmenines ambicijas ar baimes ir jungtis į kūrybines bendruomenes, 2010 m. rudenį „Žirklionis“ nusprendė surengti seminarą, kurį įvardijo kaip vieną iš galimybių vienyti literatūra besidomintį jaunimą, skatinti jį viešai kalbėti ir diskutuoti apie šiuolaikinės literatūros procesą. Seminare diskutavo Lietuvos universitetų ir mokyklų jaunieji literatai.
Studentų mokslinės konferencijos
Nuo 2005 metų kasmet rengiamos studentų lituanistų mokslinės konferencijos. Konferencijose prelegentai pristato lietuvių literatūros, kalbotyros, reklamos ir viešojo diskurso tyrinėjimus. Pagrindiniai konferencijos dalyviai — Lietuvių filologijos ir reklamos bakalauro studijų programos, Lietuvių kalbotyros, Taikomosios kalbotyros bei Lietuvių literatūros magistro studijų programų studentai. Studentų mokslinė konferencija padeda dalyviams pasidalyti mokslinių tyrimų patirtimi, įvertinti savo pasiektus rezultatus bendrame kontekste, tokiose konferencijose randasi naujos mokslinės įžvalgos, sukuriamos koncepcijos tolimesniems tyrimams. Konferencijoje išrenkami geriausi pranešimai, jų autoriams pasiūloma dalyvauti respublikinėje studentų lituanistų konferencijoje.
JAUNIEJI MOKSLININKAI
Lietuvių filologijos katedros mokslinį potencialą kasmet papildo literatūrologijos ar lingvistikos tyrimais susidomėję jaunieji tyrėjai — doktorantai. Šiuo metu katedroje rengiamos 10 mokslinių disertacijų.
Mokslinio gyvenimo intensyvumą Lietuvių filologijos katedroje atspindi sėkmingai ginamos disertacijos. 2001 metais apginta Saulutės Juzelėnienės disertacija — „Būdvardžių semantika ir stilistika „XX amžiaus lietuvių poezijoje“: spalvų reikšmės būdvardžių konotacijos“. 2004 metais apgintos dvi disertacijos. Literatūrologė Gabija Bankauskaitė-Sereikienė apgynė disertaciją „Modernizmas B. Sruogos kritikoje ir lyrikoje (1911—1929 m.)“, o kalbininkė Rita Baranauskienė akademinei bendruomenei pristatė disertaciją „Linksnių semantinės funkcijos: agentas ir patientas“. 2005 metais Rolandas Kregždys apgynė disertaciją iš diachroninės kalbotyros „Paveldėtieji baltų kalbų kūno dalių pavadinimai (ŏ/ā kamienai)“; Eugenija Vaitkevičiūtė apgynė literatūrologijos tyrimų disertaciją „Juozapas Albinas Herbačiauskas dviejų kultūrų sankirtoje“. 2006 metais Eglė Klimaitė-Keturakienė pristatė mokslinį darbą „Istorinės savimonės tradicija ir jos modifikacija XIX amžiaus lietuvių poezijoje“. 2007 metais Jonas Jonušas apgynė disertaciją „Žurnalo „Akademikas“ kultūriniai ir literatūriniai kontekstai“; Daiva Aliūkaitė apgynė disertaciją iš perceptyviosios dialektologijos „Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė“. 2010 metų pavasarį Laura Butkutė apgynė disertaciją „Okazionaliųjų frazeologizmų stilistinės išgalės publicistiniame stiliuje“, Eglė Gabrėnaitė — „Reklamos topika: persvazijos instrumentai“. 2011 m. vasarą Virginija Paplauskienė apgynė disertaciją „Liūnė Sutema: gyvenimo ir kūrybos keliais“.
ABSOLVENTAI: likti Alma Mater ir kiti prasmingi keliai į gyvenimą
Lietuvių filologijos katedros pedagogų kolektyvas, akademinė bendruomenė yra tinkamas pavyzdys nusakant situaciją, kai Alma Mater visavertiškai pamaitina žinių, patirčių duona savo mokinius, kad šie jaučia pareigą ir atsakomybę dalytis savo mokslo vaisiais ne kur kitur, o gimtajame universitete. Lietuvių filologijos katedroje dirba 10 fakulteto absolventų: prof. dr. Aleksandras Krasnovas, doc. dr. Ilona Mickienė, doc. dr. Saulutė Juzelėnienė, prof. dr. Gabija Bankauskaitė-Sereikienė, doc. dr. Rita Baranauskienė, doc. dr. Daiva Aliūkaitė, lekt. dr. Eglė Klimaitė-Keturakienė, lekt. dr. Robertas Kudirka, lekt. dr. Laura Butkutė, lekt. dr. Eglė Gabrėnaitė, lekt. Lina Bačiūnaitė-Lužinienė.
Būtina pažymėti, kad Kauno humanitariniame fakultete subrandinta filologų patirtis pasklido ir po kitus Kauno ir Lietuvos universitetus, institutus, kolegijas. Vytauto Didžiojo universitete dirba prof. dr. Alvydas Butkus, lekt. dr. Jurgita Venckienė, dr. Agnė Bielinskienė, lekt. Violeta Butkienė; Kauno technologijos universitete — prof. dr. Nijolė Bankauskienė, doc. dr. Vilija Celešienė; Lietuvių kalbos institute — doc. dr. Virginija Vasiliauskienė; Kauno medicinos universitete — doc. dr. Birutė Briaukienė; Kauno kultūros institute — Daiva Dapkūnaitė, Genovaitė Irtmonienė, Kauno kolegijoje — Aušrinė Peleckienė, Maironio literatūros muziejuje — Aldona Ruseckaitė.
Vytauto Didžiojo universitete doktorantūros studijas tęsia Rūta Bagdanavičiūtė-Kavaliauskienė, Inesa Birbilaitė, Kauno technologijos universitete — Audronė Lapienienė.
Galima pagrįstai teigti, kad kas antra Kaune išleista knyga liudija VU Kauno humanitarinio fakulteto absolventų kalbinę kompetenciją. Visi Kauno technologijos fakulteto leidykloje „Technologija“ mokslinės literatūros kalba besirūpinantys redaktoriai, t. y. Danutė Vienažindienė, Violeta Lukoševičienė, Eglė Dumskytė, Jurgita Ivanauskaitė, Pranas Dastikas, yra Kauno humanitarinio fakulteto absolventai.
Nemažas būrys filologų, pasirinkę rašytojo, poeto, kritiko, žurnalisto kelią, subrendo Lietuvių filologijos katedros literatūrologinių, lingvistinių, kultūrologinių idėjų įtampoje. Tai Giedrė Širvytė, Emanuelis Zingeris, Dovilė Zelčiūtė, Gediminas Jankus, Viktoras Rudžianskas, Enrika Striogaitė, Eurika Masytė, Dalia Saukaitytė, Vaiva Kuodytė, Neringa Radžiuvienė, Asta Šimulynaitė, Aurina Venislovaitė.
Lietuvių filologijos ir reklamos bakalauro studijų programos pirmųjų laidų absolventai dirba viešųjų ryšių, reklamos srityse. Lietuvos ryšių su visuomene specialistų sąjungos direktore dirba Agnė Počepovič, Dovilė Šimkutė-Preimontė — „East West Consulting“ viešųjų ryšių specialiste, Vaiva Lešinskaitė — leidyklos „Eugrimas“ leidybos projektų vadove, Viktorija Griškutė — antrosios reklamos ateljė „2RA“ projektų vadove, Jurgita Laurinaitytė — UAB „PR Service“ kūrybinių projektų vadove, Božena Zaborovska — UAB „RDI Grupė“ ryšių su visuomene projektų vadybininke, Ieva Goštautaitė — BALTIC RED MANAGEMENT marketingo projektų vadove, Vaidotas Cucėnas vadovauja „Nordea Bank Lietuva“ komunikacijos skyriui.
JŲ PATIRTIMI DIDŽIUOJAMĖS
Lietuvių filologijos katedra gali didžiuotis nemažu būriu mokslininkų, kurie dirba ar dirbo Fakultete. Literatūrologai prof. habil. dr. Algimantas Radzevičius, doc. dr. Juozas Jasaitis, doc. dr. Ramutis Karmalavičius, doc. dr. Irena Slavinskaitė, kalbininkai prof. habil. dr. Vladas Žulys, prof. habil. dr. Vitas Labutis, prof. habil. dr. Kazimieras Romualdas Župerka, prof. habil. dr. Olegas Poliakovas, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, doc. dr. Juozas Karaciejus, doc. dr. Albertas Ružė, prof. dr. Alvydas Butkus, doc. dr. Jonas Šukys, doc. dr. Stasys Keinys, doc. dr. Virginija Vasiliauskienė, lekt. Albina Pribušauskaitė, doc. dr. Adomas Šoblinskas, doc. dr. Juozas Abaravičius dalijosi / dalijasi savo moksline patirtimi, ugdė / ugdo literatūrologinę ir lingvistinę žodžio, teksto, apskritai kalbos tyrimų kompetenciją.
ŽINIŲ SKLAIDA
LEIDINIAI
Lietuvių filologijos katedros mokslininkai svarbiausius tyrimus pristato mokslinėse monografijose, studijose, mokomuosiuose leidiniuose, recenzuojamuose mokslo straipsnių rinkiniuose:
Monografijos
Poliakovas, O. Pasaulis ir lietuvių kalba, Vilnius, 2008.
Bankauskaitė-Sereikienė, G. Balys Sruoga — tarp tradicijos ir modernumo, Vilnius, 2007.
Radzevičius, A. Klasiko kūrybos slėpiniai, Kaunas, 2005.
Keturakis, S. Avangardizmas XX amžiaus lietuvių poezijoje, Vilnius, 2003.
Šarkauskienė, S. Lotyniškasis XVI—XVII amžiaus LDK epitalamijas, Kaunas, 2003.
Abaravičius, J. Skyrybos stilistika, Vilnius, 2002.
Radzevičius, A. Senosios lietuvių literatūros ir kultūros akiračiai, Kaunas, 1997.
Krasnovas, A. Atgimimo proza: XX a. devintojo dešimtmečio lietuvių prozos ir kritikos studija, Vilnius, 2011.
Abaravičius, J. O gyvoji stiliaus reiškinių sklaida?, Vilnius, 2004.
Balsevičiūtė-Šlekienė, V. Vytauto Mačernio vizijos (Semiotinis aspektas), Kaunas, 1999.
Slavinskaitė, I. XX amžiaus II pusės lietuvių poezija, Kaunas, 1998.
Slavinskaitė, I. Harmonijos formos, Kaunas, 1998.
Jasaitis, J. Kalba Nobelio premijos laureatai [antologija], Vilnius, 1997.
Vertimas
Akmens pašventinimas (Sacra Lithothesis): šaltinio publikacija / iš lotynų kalbos vertė, įžanginį straipsnį ir komentarus parašė Skirmantė Šarkauskienė. Vilnius, 2009.
Mokslo straipsnių rinkiniai
Tekstai ir kontekstai: interaktyvios perspektyvos, Vilnius, 2009.
Viešojo diskurso retorika ir lingvistika, Vilnius, 2008.
Tekstai ir kontekstai: transformacijų sklaida, 2 tomas. Vilnius, 2008.
Tekstai ir kontekstai: transformacijų sklaida, 1 tomas, Vilnius, 2007.
Kalbinė savimonė meniniuose ir nemeniniuose tekstuose, Vilnius, 2007.
Tekstai ir kontekstai: kalbos judesys, Kaunas, 2005.
Tekstas ir kontekstas: prasmės formavimasis, Kaunas, 2004.
A. Škėma: polilogo sklaida kultūrų sankirtose, Kaunas, 2002.
Metodiniai mokomieji leidiniai
Kudirka, R. Latvių kalbos veiksmažodis: gramatika, pratimai, paradigmos, Kaunas: 2011. (el. leidinys)
Šarkauskienė, S., Juzelėnienė, S., Baranauskienė, R. Mokslo darbų metodiniai nurodymai lituanistams, Kaunas, 2010. (el. leidinys)
Bankauskaitė-Sereikienė, G., XIX a. pab. — XX a. pirmosios pusės modernioji literatūra, Kaunas, 2009. (el. leidinys)
Bankauskaitė-Sereikienė, G. Oratorystės menas, Vilnius, 2008.
Ružė, A. Lietuvių kalbos morfologija, 1 dalis, Vilnius, 2008.
Aliūkaitė, D., Perceptyvinės dialektologijos įvadas: (metodinė mokomoji knyga aukštųjų mokyklų studentams), Kaunas, 2008. (el. leidinys)
Mickienė, I. Lietuvių kalbos fonetikos pratybos, Kaunas, 2008. (el. leidinys)
Bankauskienė, N., Bankauskaitė-Sereikienė, G. Lietuvių kalbos mokytojo veikla: pamokos organizavimo metodai ir tyrimas: mokomoji knyga, Kaunas, 2007.
Bankauskaitė-Sereikienė, G., Augustinienė, A. Pedagogo veiklos tobulinimas: pagalba VI klasės mokiniams mokytis priebalsių rašybos, Kaunas, 2007.
Mickienė, I. Lietuvių kalbos fonetika: mokomoji knyga, Kaunas, 2007. (el. leidinys)
Krasnovas, A. Hermeneutika, Vilnius, 2006. (el. leidinys).
Baranauskienė, R. Funkcinės gramatikos pratybos, Kaunas, 2006. (el. leidinys).
Juzelėnienė, S., Šarkauskienė, S. Studentų rašto darbų metodiniai nurodymai, Kaunas, 2006. (el. leidinys)
Juzelėnienė, S., Šarkauskienė, S. Studentų lituanistų rašto darbai, Kaunas, 2003. Mickienė, I., Pribušauskienė, A. Lietuvių kalbos tarties ir kirčiavimo pratimai, Kaunas, 2002.
Pribušauskaitė, A., Navickienė, I., Kalbos kultūra, pratimai, testai (nehumanitarinių specialybių studentams), Kaunas, 2000.
Butkienė, V. Latvių kalbos leksikos minimumas, Kaunas, 1998.
Kiti leidiniai
Krasnovas, A. Atgimimo proza: XX a. devintojo dešimtmečio lietuvių prozos ir kritikos studija, Vilnius, 2011.
PROJEKTAI
2005—2007 metais katedros mokslininkai kartu su partneriais iš Latvijos, Estijos ir Didžiosios Britanijos vykdė kalbų mokymui skirtą projektą „Languages on Your Screen: Lithuanian, Latvian, Estonian“. Doc. dr. Saulės Juzelėnienės ir doc. dr. Ritos Baranauskienės koordinuotas projektas — pirmasis bandymas sudominti Europos turistus unikalių Pabaltijo kraštų kalba ir kultūra, paskatinti jų tolimesnį pažinimą.
2007 metais katedros mokslininkai kartu su kolegomis iš Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto ir Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto vykdė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remtą projektą „Viešojo diskurso retorika ir lingvistika“. Projekto rezultatas — recenzuojamas mokslo straipsnių rinkinys, reprezentuojantis medijų ir reklamos filologines tyrimų strategijas ir mechanizmus.
Katedros dėstytojai (doc. dr. Gabija Bankauskaitė-Sereikienė, doc. dr. Ilona Mickienė, dokt. Lina Bačiūnaitė) dalyvavo projekte „Integruotos mokymo programos verslumui ugdyti (BPD 2.4 priemonė „Mokymosi visą gyvenimą sąlygų plėtojimas“).
Nuo 2010 metų doc. dr. Daiva Aliūkaitė, doc. dr. Rita Baranauskienė, lekt. dr. Eglė Gabrėnaitė (kartu su kolegomis iš Lietuvių kalbos instituto) vykdo Lietuvos mokslo tarybos mokslininkų iniciatyvų projektą „Reklamų sociolingvistika“. Projekto svetainė
Nuo 2010 metų doc. dr. Daiva Aliūkaitė dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos Nacionalinės mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ projekte „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“ (Projekto vadovė — dr. Loreta Vaicekauskienė, Lietuvių kalbos insitutas).
Nuo 2010 metų doc. dr. Rita Baranauskienė, doc. dr. S. Juzelėnienė dalyvauja Mokymosi visą gyvenimą programos KA2 projekte „Žaidimų technologijos mokantis užsienio kalbų“ (Projekto koodinatorius — Drezdeno universitetas).
Nuo 2011 metų gegužės mėnesio Lietuvių filologijos katedros mokslininkai doc. dr. D. Aliūkaitė, prof. dr. G. Bankauskaitė-Sereikienė, doc. dr. R. Baranauskienė, lekt. dr. R. Kudirka, doc. dr. I. Mickienė, lekt. dr. D. Šeškauskaitė dalyvauja ES „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai (visuotinė dotacija)“ projekte „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“ (Projekto vadovė — prof. Danguolė Mikulėnienė, Lietuvių kalbos institutas). Žr. projekto svetainę www.tarmes.lt
Prof. dr. Olegas Poliakovas dalyvauja tarptautiniame ir tarpdalykiniame projekte „Normen- und Wertbegriffe in der Verständigung zwischen Ost- und West¬eu¬ropa“ (Jenos universitetas (Vokietija), išsamiau žr.: http://www.dwee.uni-jena.de/de/KONWERT.html , http://www.indogermanistik.uni-jena.de/NW/Mitarbeiter.html).
KULTŪRINĖ-SOCIALINĖ VEIKLA
Lietuvių filologijos katedros kultūrinės-socialinės veiklos imperatyvas — filologinės minties puoselėjimas ir sklaida Kaune.
Iš kuriančių ir prijaučiančių kuriantiems būrelio išaugo alternatyvios krypties literatūros aktyvus sujudimas (AKLAS) „Žirklionis“. Kūrybinių intencijų nestokojantys studentai turi galimybių ugdyti savo meninį talentą — aptarti kūrybos rezultatus su bendraminčiais. „Žirklioniui“ vadovauja Lietuvių filologijos katedros doktorantas Mindaugas Grigaitis.
Iš kalbinių lituanistų ekspedicijų išaugo Kauno humanitarinio fakulteto folklorinis ansamblis „Uosinta“. Aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje buvo ypač ryški lituanistų literatų veikla, fakultete ir už jo ribų buvo žinomi literatų kūrybos almanachai „Žarija“, „Mirgėjimai“. Puikiose senove ir kultūros tradicijomis dvelkiančiose patalpose katedra organizuoja susitikimus su garsiais rašytojais, kalbininkais, menininkais. „Žalčio menėje“ pristatomos naujos knygos, nauji literatūrinių bei kultūrinių žurnalų numeriai.
Nuo 2010 m. spalio intensyviai bendraujama su www.kaunozinios.lt portalu. Lietuvių filologijos ir reklamos bakalauro studijų programos trečio kurso studentai, vadovaujami lekt. dr. Skirmantės Biržietienės, rengia publikacijas šiam portalui.