Aktualijos

Gegužės 14 d. Vilniaus universiteto Kauno fakultete įvykusi jaunųjų mokslininkų konferencija vertimo tematika TELL ME MORE 2024 subūrė didelį būrį pranešėjų iš Lenkijos Socialinių ir humanitarinių mokslų universiteto Varšuvoje bei Piotrków akademijos, Vilniaus universiteto Kauno ir Filologijos fakultetų ir Graikijos Joaninos universiteto. Klausytojų auditorija taip pat buvo tarptautinė: be VU Kauno fakultete viešėjusių lietuvių studentų nuotoliniu būdu dalyvavo jaunųjų mokslininkų iš Portugalijos, Prancūzijos ir Lenkijos.

Pirmą kartą įvykusi 2013 metais, TELL ME (pavadinimas yra akronimas, kuris iššifruojamas taip: Tarp Eilučių: Lingvistikos, Literatūrologijos, Medijų Erdvė) konferencija per savo gyvavimo metus subūrė mokslininkų iš viso pasaulio, o 2021 metais jos organizatoriai priėmė ir tarpdalykinės konferencijos MultiMeDialecTranslation8 (liet. Dialektų vertimas multimedijoje) organizavimo iššūkį. Po pertraukos praėjusiais metais sugrįžusi TELL ME MORE sukėlė ne mažesnį lietuvių studentų susidomėjimą: visų studijų pakopų studentai ir jaunieji mokslininkai susirinko dalytis savo tyrimų rezultatais ir diskutuoti apie vertimo svarbą ir problemas, o prie konferencijos organizavimo prisijungė gausi Audiovizualinio vertimo studijų programos bakalauro ir magistrantūros bei filologijos krypties doktorantūros studentų komanda, kurios iniciatyvumas neatslūgo ir šiais metais.

„Arqus“ kviečia teikti paraiškas studentų bendrai kuriamų projektų, kuriais siekiama praturtinti tarpinstitucinę patirtį, įgyvendinimui. Kvietimas suteikia galimybę aljanso universitetų studentų bendradarbiavimo iniciatyvoms, galinčioms nulemti švietimo ir tarpkultūrinės sąveikos ateitį.

Šių metų temos apima daugybę aktualių klausimų, pradedant Europos identitetu ir paveldu, baigiant klimato kaita, tvariu vystymusi, skaitmenine transformacija ir kt. Dalyviai raginami atskleisti savo kūrybiškumą ir siūlyti projektus, kuriuose šios temos būtų sprendžiamos naujoviškai ir paveikiai.

Kas siūloma?

Įgūdžių tobulinimas: dalyvavimas realiame projektų valdyme ir patirtis, kuri sustiprins jūsų bendradarbiavimo ir kūrybinius gebėjimus.

Kultūriniai mainai: bendravimas ir bendradarbiavimas su studentais iš įvairių šalių, skatinantys tarpkultūrinį supratimą ir tarptautinio tinklo kūrimą(si).

Finansinė parama: projektai, įtraukiantys kelis „Arqus“ universitetus, pretenduoja gauti iki 2 000 eurų finansavimą.

Kaip dalyvauti?

Siūlykite idėją: apmąstykite pokyčius, kuriuos įsivaizduojate, arba naujas iniciatyvas, kurios galėtų būti naudingos „Arqus“ bendruomenei.

Suburkite komandą: bendradarbiaukite su bendraamžiais, kreipkitės į vietos studentų sąjungą arba prisijunkite prie „Arqus“ Studentų agoros svetainėje „Zulip“ ir suraskite bendraminčių visame Aljanse.

Pateikite savo projektą: kai idėja bus suformuluota, pasiruoškite ją pristatyti „Arqus“ aljansui.

Paraišką galima teikti iki 2024 m. birželio 9 d.

Išsamesnė informacija – infographic-bullet-point.

Jei turite klausimų ar jums reikia pagalbos, nedvejodami kreipkitės į „Arqus“ Studentų agorą adresu .

Prieš teikdami paraišką, 2024-call-for-co-designed-projects. Peržiūrėkite ankstesnius laimėjusius projektus galite čia.

2024 m. gegužės 21 d. 15 val. kviečiame į atvirą Aušros Dilijonaitės, vienos fintech įmonės CISO ir Women4Cyber Lietuvoje narės, paskaitą „Kibernetinės saugos rizikų valdymas: naudingi patarimai ir pavyzdžiai“. Paskaita vyks anglų kalba Teams platformoje nuotoliniu būdu, nuoroda prisijungti.

Daugiau apie lektorę ir užsiėmimą skaitykite čia. 

Užsiėmimą organizuoja asist. dr. Renata Danielienė bakalauro studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga (anglų k.) dalyko „Informacinės saugos vadyba ir rizikos valdymas“ programoje.

1979 metais Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete kilo idėja kurti folkloro ansamblį. „Uosinta“ buvo pavadinta Uosintos upelio, kuris teka netoli Čekiškės, vardu. Ansamblis užaugino ne vieną studentų kartą, kai kurie iš jų tapo žymiais mokslininkais ar verslininkais, o „Uosinta“ iki šiol sėkmingai augina ir puoselėja tautiškumo daigus ne tik ansamblio narių, bet ir savo žiūrovų bei klausytojų širdyse. Pastaruosius tris dešimtmečius „Uosintos“ vadove ir siela yra Auksuolė Šuliokienė.

Kviečiame visus uosintiškius ir jų draugus bei buvusius vadovus gegužės 18 d. į ansamblio jubiliejinę šventę, pažadam skambias dainas, smagų pobūvį, tortą ir dar daug daug visko!

Šventės programa:

14.30 val. Kauno fakultete vyks fotografijų parodos „Uosinta - gyvoji tradicija“ atidarymas (Muitinės g. 8, Kaunas, 1 korpusas 2 aukštas)
16.00 val. šventinis koncertas „Sužadėtuvės“ Krepšinio namų salėje (Santakos g. 11, Kaunas)
17.30 val. vaišės ir vakaronė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Tarybos Menėje (Muitinės g. 12, Kaunas)

Gegužės 14 –15 d. vyks Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto vykdomo projekto EPSILON (European Platform for Data science: Incubation, Learning, Operations and Network) dalyvių susitikimas. Į Kauną atvyks projekto koordinatoriaus Harz universiteto (Vokietija), Nova SBE mokslo, verslo ir ekonomikos instituto (Portugalija), Kipro universiteto (Kipras), Vilniaus universiteto (Lietuva) atstovai. Susitikime bus aptarti projekto dalyvių darbai, pristatyti rezultatai ir iššūkiai realizuojant duomenų analitikos klasterius regionuose ir pritraukiant savanorius. VU Kauno fakultetui susitikime atstovaus prof. dr. Dalia Krikščiūnienė, partn. prof. dr. (HP) Virgilijus Sakalauskas ir fakulteto dekanas doc. dr. Giedrius Romeika.

Projekto tikslas – patobulinti Europos gerųjų duomenų mokslo iniciatyvų (European Data for Good initiatives) veiklos modelius ir sukurti efektyvius valdymo įrankius. Projektu siekiama steigti Europos žinių platformą ir kurti naują „Data for Good“ iniciatyvą Lietuvoje. Įgyta patirtis ir žinios bus pritaikytos mokymosi medžiagos studentams, universiteto dėstytojams ir duomenų mokslo entuziastams kurti.

Projektas paremtas EU iniciatyva „Data science for good“ (DS4G), kuri siekia visuomeninių ir pelno nesiekiančių organizacijų duomenis panaudoti naudingiems tikslams – informacijos apie visuomenės sveikatą, švietimą, teisinę aplinką, saugumą, darbo išteklių plėtrą, žalios energijos panaudojimą, transporto, darnumo, klimato kaitą sklaidai. Visuomeninių organizacijų duomenų panaudojimą apsunkina ne tik surenkamų duomenų gausa, bet ir skirtingi šaltiniai, formatas, nepakankamas duomenų „grynumas“, IT, duomenų mokslo, analitikos specialistų trūkumas.