Aktualijos

Pi diena jau daugelį metų buvo švenčiama pažymint pagrindinės matematinės konstantos – skaičiaus π, apibrėžiamo apskritimo ilgio ir diametro santykiu ir apytiksliai lygaus 3,14, – svarbą. Nuo 2019 m. 40-ojoje UNESCO generalinėje konferencijoje kovo 14-oji (Pi diena) buvo paskelbta Tarptautine matematikos diena. Kodėl? Vienintelis matematikos mokslas turi per 3000 krypčių. Matematika išskirtinė ne kuriamais modeliais, o teorijų, teoremų, formulių pritaikomumu, leidžiančiu suprasti ir parinkti įrankius ir metodus, įgalinančius įvairių duomenų analizę. Kitaip tariant, matematika yra visur. VU KNF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojai dalijasi įžvalgomis apie šį mokslą.

VU KNF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytoja doc. dr. Liepa Bikulčienė

Tikrai ne visi žino, kaip plačiai taikoma matematika. Architektūra, inžinerija, net fotografija neįmanoma be matematinių proporcijų, simetrijos, aukso pjūvio sąvokos. Logistika, užsakymų planavimas, maršrutų ir tvarkaraščių sudarymas taip pat grindžiamas matematika. Sveikatos priežiūros sektorius vis sėkmingiau taiko dirbtinį intelektą modeliams sudaryti ir informacijai pagal turimus duomenis generuoti. Pravartu žinoti, kad ir pats dirbtinis intelektas yra pagrįstas matematika, tad naudojantis vertėtų įsivertinti jo veikimo principą. Tai aktualu siekiant apdoroti vaizdinius ir garsinius duomenis, gamybos linijų trikdžių diagnostikai. Nekyla abejonių, kad matematikos pritaikomumas ateityje tik augs, matematiniais algoritmais bus grindžiamos naujosios technologijos. Šiandien Chat GTP sukuria galimybę plačiajai visuomenei pasinaudoti dirbtinio intelekto privalumais, tačiau aukštosios technologijos ir liks pasiekiamos tik profesionalams.

VU KNF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytoja doc. dr. Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė

Matematikos vaidmuo šiandieniame pasaulyje yra labai svarbus ir įvairus. Šis mokslas – pagrindinis instrumentas, leidžiantis pažinti ir suprasti aplinkinį pasaulį, gelbstintis sprendžiant sudėtingas problemas. Tai pagrindinis mokslo ir technologijų variklis. Dauguma naujųjų technologijų yra grindžiamos matematika: dirbtinio intelekto algoritmai, duomenų analizė, kriptografija, programavimas ir daug kitų sričių. Todėl šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologijos ir inovacijos sparčiai vystosi, matematikos supratimas yra būtinas siekiant technologinio progreso.

VU KNF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojas doc. dr. Eduardas Freitakas

Ekonomikos vystymasis paprastai aptariamas naudojant realių ar „gėrybinių“ vystymosi aspektų, pavyzdžiui, turto, darbo jėgos, produkcijos, pajamų, pelno ir kt. kategorijas. Visa tai turi tiek kiekybinės ir finansines išraiškas, tiek kokybines ir santykines dimensijas, susijusias su našumo, intensyvumo, grąžos, efektyvumo ir pan. aspektais. Būtent matematiniai instrumentai leidžia ekonomikos, finansų analitikams susieti kiekybinius ir kokybinius parametrus ir kurti modelius, prognozuojančius ekonomikos vystymąsi.

VU KNF Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto dėstytojas prof. dr. Stasys Girdzijauskas

Ekonomikos teorija, palyginus ją su matematika, yra jaunas mokslas, tačiau ekonomistų požiūris į matematiką beveik visą ekonominės teorijos gyvavimo laikotarpį buvo specifinis. Nors nemažai iškilių ekonomistų buvo ir profesionalūs matematikai, dauguma ekonomistų matematikos vengė, o dažnai ir ignoravo matematinių galimybių pritaikymą ekonomikoje. IXX a. susiformavo maržinalizmas (diferencialinio skaičiavimo taikymas ekonomikoje) ir atsirado verbalinis ekonominių reiškinių analizės metodas. Nežiūrint verbalinio metodo privalumų, jis tam tikru laipsniu stabdė matematinių metodų plėtrą. XX a. pradžioje įsigalėjus ekonometrijai prasidėjo atvirkštinis procesas – statistinių metodų plėtra ir maržinalizmo nykimas, sukėlęs ekonomikos teorijos stagnaciją, tebevykstančią iki pat šių dienų. Maržinalizmo sugrįžimas galėtų ekonomikos teorijai suteikti veiksmingą postūmį.

Telia Cyber Battle of Nordic-Baltics kviečia 15–24 amžiaus jaunuolius burtis į 3–5 asmenų komandas ir išbandyti save etinio įsilaužimo varžybose. Telia Cyber Battle of Nordic-Baltics yra didžiausias jaunimo etinio įsilaužimo renginys Šiaurės ir Baltijos šalių regione, kuris siekia plėtoti jaunimo ir švietimo įstaigų žinias apie kibernetinį saugumą. Jo tikslas – praktiškai, realistiškai ir etiškai išmokyti kibernetinio saugumo pagrindų, siekiant pagerinti regiono kibernetinio saugumo įgūdžius ir taip padaryti jį stabilesnį ir saugesnį.

Finalinės varžybos vyks 2024 m. lapkričio 1 d. Tartu mieste, Estijoje, tačiau komandoms teks įveikti nacionalinį atrankos etapą. Organizatorių tinklalapyje apie konkursą skaitykite čia.

Kas gali dalyvauti?

• Renginys skirtas 15–24 metų jaunuoliams, kurie domisi kibernetiniu pasauliu, tačiau neturi ankstesnės patirties šioje srityje.
• Dalyvauti varžybose kviečiamos 3–5 narių komandos iš visų Šiaurės ir Baltijos šalių.
• Šiais metais taip pat bus galimybė dalyvauti „tik merginų“ komandai. Jos turi tas pačias užduotis, bet varžosi su kitomis „tik merginų“ komandomis.

Kada?

• Kovo 23–24 d. ir balandžio 6–7 d. 11.00–17.00 val. (EET) dalyviams vyks virtuali žinių stovykla su kibernetinės saugos ekspertais. Virtualios stovyklos vyks anglų kalba, į stovyklas gali registruotis pavieniai dalyviai. Registruokitės iki kovo 20 d., jei stovykloje pageidaujate dalyvauti kovo 23–24 d. Registruokitės iki balandžio 4 d., jei stovykloje pageidaujate dalyvauti balandžio 6–7 d. Paskubėkite registruotis, nes dalyvių skaičius ribotas! REGISTRUOKITĖS ČIA (daugiau informacijos: www.ctftech.com)

• Balandžio 19 d. vyks atrankinės varžybos, kuriose bus išaiškintos geriausios nacionalinės komandos. Varžybose dalyvauja 3–5 jaunuolių komandos. Komandos, kurios dalyvavo 2023 m. varžybose, negali dalyvauti finalinėse 2024 m. varžybose ta pačia sudėtimi – komandoje turi būti bent 3 nauji dalyviai. Registruokite savo komandą atrankinėms varžyboms iki balandžio 15 d. čia.
• Po vieną iš kiekvienos valstybės pusfinalio ture geriausiai pasirodžiusią komandą bus pakviesta dalyvauti Telia Cyber Battle of Nordic-Baltics 2024 finale lapkričio 1 d. Tartu mieste, Estijoje.
• Taip pat bus išaiškintos penkios geriausios merginų komandos, kurios taip pat bus pakviestos dalyvauti finale.

Kodėl verta dalyvauti?

• Dviejų dienų virtualioje stovykloje kibernetinio saugumo ekspertai suteiks pagrindinių šios srities žinių ir įgūdžių smagioje mokymosi aplinkoje.
• Dalyviai įgis šių temų kibernetinio saugumo pagrindus: Linux, prievadų skenavimas, Metasploit, kibernetinis saugumas ir išmintis, steganografija, kriptografija, žiniatinklio ir saugumo pažeidžiamumai.
• Virtualių žinių stovyklų dalyviai gaus dalyvio pažymėjimus.
• Būsite įtraukti į etinių įsilaužėlių grupę Discord kanale, kur turėsite galimybę bendrauti, dalintis patirtimi ir kontaktais, kas pravers ateities profesiniame kelyje.
• Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – dalyviai susipažins su įsilaužėlių mąstysena.

Praėjusių metų „Cyber Battle Nordic-Baltics 2023“ vaizdo siužetą galite peržiūrėti čia.

Pernai etinio įsilaužimo konkurse Cyber Battle of Nordic-Baltics 2023 Lietuvai atstovavo Vilniaus universiteto Kauno fakulteto bakalauro studijų programos „Informacijos sistemos ir kibernetinė sauga“ studentų komanda ir finale iškovojo 9 vietą.

Kovo 12 d. 17.15–20.20 val., 5 kompiuterių klasėje, 4 korpuse kviečiame magistrantūros studijų programos Finansų technologijos studentus į praktinį užsiėmimą su „Saakuru Labs“ atstovais.

Tai jau antrasis susitikimas su Finansų technologijų magistro studijų programos alumne Kotryna Laptevaite, dirbančia projektų ir kokybės užtikrinimo vadove, ir IT vadovu Mariumi Šilenskiu.

FinTech studentai turės galimybę išbandyti Azijoje plačiai taikomą blokų grandinių technologiją. Praktinio užsiėmimo metu bus kuriami aktualūs sprendimai naudojant išmaniuosius kontraktus ir nekintamus žetonus.

Kovo 12 d. 10.15 val. (3 auditorijoje, I korpuse) visų kursų studijų programos Informacijos sistemos ir kibernetė sauga studentai kviečiami dalyvauti atviroje paskaitoje, kurioje įmonės „Oxylabs“ atstovai pakvies studentus prisijungti prie jų projekto Project4Beta ir sudalyvauti partnerių įmonės „Honeygain" iššūkyje.

Iššūkio metu studentai testuos Honeygain tinklalapį, analizuos, nustatys ir dokumentuos galimus pažeidžiamumus ir apie juos praneš „Honeygain“. Sėkmingai užduotį atlikę studentai bus apdovanoti prizais. O pagrindinis prizas – apmokama praktikos vieta.

Iššūkio sąlygas galite atsisiųsti čia. Darbus konkursui pateikite iki 2024 m. gegužės 31 d.

Susitikimas vyks anglų kalba. Renginį organizuoja Socialinių mokslų ir taikomosios informatikos instituto docentas dr. Kęstutis Driaunys.

Šiuolaikinės moterys turi galimybę vadovauti valstybėms ir korporacijoms, skristi į kosmosą, užimti aukščiausias pozicijas įvairiausiose srityse. Kadaise amerikietiškos lėlės Barbės padiktuota vizija „Gali tapti bet kuo“ šiandien yra taip arti realybės, kad netrūksta puikių pavyzdžių. Ar žinojote, kad primą kartą kovo 8-oji, kaip Tarptautinės moters diena, buvo paminėta dar 1909-aisiais?

Sovietinis paveldas – sugriautas mitas

Kaip rodo pasaulio ir Lietuvos istorija, šį reikšminga diena minima jau 113 m. Tai neturi nieko bendro su improvizuota socialistine Sovietų sąjungos kovo 8-ąja. „Tuomet deklaruota, kad lyčių lygybė pasiekta visose srityse, todėl reikia švęsti“, – aiškina Vilniaus universiteto Kauno fakulteto istorikė prof. dr. Virginija Jurėnienė. O švęsta įvairiai: nuo pavargusios tulpės žiedo iki valstybinių apdovanojimų už reikšmingus pasiekimus. „Panašu, kad visuomenės atmintyje išliko tai, kad nuo 1965 m. SSRS kovo 8 d. paskelbta nedarbo diena. Ir nereikia kurti mito, kad tai buvo šeimos šventė. Dažniausiai ji buvo minima darbinėje aplinkoje, priklausė nuo darbovietės, išsilavinimo ir pačios dienos reikšmės suvokimo“, – pasakoja mokslininkė apie istoriją, kurios dalimi buvo ir mūsų tuomet okupuotos valstybės visuomenė.