Aktualijos

Kovo 19 d. Marketingo technologijų I kurso studentai dalyvavo tarptautinėse derybų pratybose su Bergeno universiteto studentais. Susitikimą moderavo Vienos universiteto dėstytoja dr. Miya Komori-Glatz. Atvejo analizės užduotį parengė Bergeno universiteto dėstytoja dr. Kaisa Sofia Pietikäinen ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja lekt. Lina Fedorčenkienė.

„Tokios derybos – simuliacinė atvejo analizės užduotis dalykinei anglų kalbai lavinti. Jų tikslas – įtikinti norvegus pagal licencijos sutartį gaminti lietuviškus varškės sūrelius ir siūlyti juos Norvegijos rinkai“,  – aiškina VU KNF atstovė L. Fedorčenkienė. Šis užsiėmimas tapo edukacinės iniciatyvos „Dalyko „Dalykinė anglų kalba“ (angl. English for Specific Purposes) atnaujinimas, įtraukiant į studentą orientuotas aktyvias veiklas ir tarptautinimo dimensiją“.

Pasak dėstytojos, studentams užduotis pasirodė įdomi ir naudinga. „Maloniai nustebino studentų pasirengimas – Lietuvos ir Norvegijos rinkos ištyrimas, puikios studentų anglų kalbos žinios ir pozityvumas derybų metu“, – pastebi ji.

Vilniaus universiteto Kauno fakultetas kviečia į Vaikų universiteto pavasario sesiją, vyksiančią balandžio ir gegužės mėnesių šeštadieniais Muitinės g. 8, Kaune.

Balandžio 6 ir 13 d. pradinių klasių moksleivius kviečiame į programą „Jaunasis atradėjas“, kurioje išsiaiškinsime, kaip mus randa reklamos ir kodėl kartais negalime nuo jų atitraukti akių, kodėl mūsų akys kartais nepamato to, kas prieš mus. Išbandysime akių sekimo prietaisą, vaikai susipažins su lietuvių kalbos ONIMŲ šeimynėle, sužinos, kiek šiandien pasaulyje yra kalbų, kaip kalba gimsta ir kada ji miršta, kas yra kalbų medis, koks žodis lietuvių kalboje yra trumpiausias ir ilgiausias. Išsiaiškinsime, kokia kalba kalbėtume su ateiviais. Užsiėmimus ves studijų programos „Audiovizualinis vertimas“ dėstytoja doc. dr. Jurgita Kerevičienė, programos „Lietuvių filologija ir reklama“ dėstytoja doc. dr. Eglė Gabrėnaitė ir programų „Marketingas ir pardavimų vadyba“ bei „Ekonomika ir vadyba“ dėstytojas asist. dr. Antanas Ūsas.

„Jaunojo atradėjo” Kauno fakultete užsiėmimų programą ir registracijos nuorodą galima rasti čia: https://www.vaiku.vu.lt/renginiai-vaikams/460-pavasario-sesija-jaunasis-atradejas-kaune

Kovo 28–29 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje kasmetinėje parodoje „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ Vilniaus universitetas (VU) pristatys naujausią ir aktualiausią informaciją apie VU siūlomas studijų programas, kvies į inovacijų ir karjeros erdves. Tai dar viena galimybė besidomintiems studijoms tiesiogiai pabendrauti su Kauno fakulteto studentais ir dėstytojais.

Šiais metais VU stende vienoje vietoje sutilps trys erdvės: studijų konsultacijų, inovacijų ir karjeros. Studijų konsultacijų erdvėje 15 fakultetų atstovai konsultuos moksleivius, besidominčius studijomis VU, atsakys į visus su studijomis VU susijusius klausimus, pasidalys savo studijų patirtimi, papasakos apie tai, kokių žinių, gebėjimų ir balų reikės norint studijuoti vieną ar kitą studijų programą.

Inovacijų erdvėje parodos lankytojų lauks šešių VU padalinių sukurtos išskirtinės inovacijos. VU Chemijos ir geomokslų fakultetas kvies susipažinti su bepiločių orlaivių taikymu žiedadulkių tyrimuose. VU Fizikos fakultetas pristatys Lietuvos lazerių pramonės įmonių sukurtus ir gaminamus produktus ir demonstracinius įrenginius, parodančius jų veikimo principus. Be to, bus demonstruojami Lietuvoje gaminamų saulės elementų pavyzdžiai, stendo lankytojai galės pabandyti patys suderinti lazerį.

Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacija (LT VCA) kartu su Vilniaus universitetu (VU) antrus metus iš eilės VU studentams, alumnams bei visiems ekosistemos žaidėjams organizuoja kursą „Breaking into the Finance World: Private Equity and Venture Capital“.
Kurso tikslas – susipažinti su privataus ir rizikos kapitalo industrija. Septynių paskaitų kursas orientuotas į studentus ir ne tik, ateityje planuojančius kurti verslą, vystyti novatoriškas idėjas ar žengti į finansų pasaulį. Kurso metu dalyviai gilinsis į teorinę medžiagą, kuri bus praturtinta realių investicinių atvejų analizėmis, atskleidžiančiomis investavimo sprendimų užkulisius.
Lektorių komandą sudaro aukšto lygio profesionalai, valdantys daugiau nei 2 milijardus eurų turto, ir atstovaujantys tokioms pirmaujančioms Baltijos rinkos investicinių fondų bendrovėms kaip „INVL“, „Practica Capital“, „FIRSTPICK“, „Contrarian Ventures“, „LitCapital“, „I Asset Management“, „Superia“, „Willgrow“ ir kt.
Baigus kursą ir sėkmingai išlaikius egzaminą, kiekvienas dalyvis baigiamojo renginio metu gaus industrijos pripažįstamą sertifikatą, kuris žymės pradžią jų kelionei privataus ir rizikos kapitalo pasaulyje.

2000 m. Paryžiuje kovo 21-ąją paminėta pirmoji Pasaulinė poezijos diena. Siekta atkreipti dėmesį į poetinio žodžio galią, skatinti kalbinę įvairovę ir poezijos, kaip tradicijos ir disciplinos, sklaidos procesą, vystyti esamą santykį su kitomis meno rūšimis. Kaip meno forma poezija šiandien yra ypač aktuali, tačiau bėgant metams ėmė kisti tradicinis ir pažįstamas jos formatas. Apie populiarią moderniosios poezijos sklaidos formą pasakoja autorė Domantė Vaišvylaitė, savo kūrybinę paskyrą nuntius.anonymous socialiniame tinkle Instagram vedanti nuo 2019 m.

Socialiniuose tinkluose visi yra turinio kūrėjai

Homero, Heziodo ir Pindaro laikais poetas buvo laikomas dievišku aiškiaregiu, kuris „švento pamišimo“ apimtas, mūzos įkvėptas, ima kalbėti eilėmis. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto doktorantė D. Vaišvylaitė įsitikinusi, kad dabar poeto statusą apsprendžia literatūrologijos pasaulis. „Tai garbingas statusas, kurį reikia užsitarnauti. Savęs poete nevadinu, nors aplinkiniai, matyt, kiek drąsesni, ir šį apibūdinimą vartoja“, – sako ji. Paklausta, koks apibūdinimas jai artimesnis, atsako – turinio kūrėja. „Taip mane dažniausiai vadina socialinėje erdvėje. Tai galbūt būtų galima laikyti tam tikra socialinių tinklų nuostata – rašytojas mažai kuo skiriasi nuo bet kurio kito vartotojo, o algoritmų sulyginti jie visi yra skaitmeninio turinio kūrėjai“, – aiškina jaunoji mokslininkė. Pasak jos, jau prieš gerą dešimtį metų, kartu su tokio pobūdžio kūrybos atsiradimu, radosi ir instapoezijos (angl. instapoetry) terminas, jis sėkmingai vartojamas ir šiandien.

Vienas įkvėpimas kūrybai ir mokslui

Modernios poezijos autorė prisipažįsta, kad jai smagiausia būti vadinamai literatūrologe. Mat eina jau devintieji studijų metai – pabaigusi Lietuvių filologijos ir reklamos bakalaurą iškart stojo į Viešojo diskurso lingvistikos magistrą, po jo – į filologijos doktorantūrą. „Potraukis kūrybai skatino stoti į filologiją, o studijos skatino rašyti ir kurti. Susikūrė savotiška kūrybinė ekosistema – naujos žinios vystė turėtas idėjas, smalsumas vertė labiau gilintis į studijų dalykus. Ėmiau geriau suprasti, kodėl ką rašau“, – pasakoja Domantė Vaišvylaitė. Mergina prisipažįsta, kad studijuodama magistrą gyveno kūryba – tai buvo nepamainoma jos kasdienės rutinos dalis, kuriai visad rasdavo laiko. Doktorantūroje daug kas pasikeitė supratus, kad mokslinės ir kūrybinės idėjos išteka iš vieno šaltinio, todėl dažnai tenka rinktis. „Daugiau dėmesio skirdama mokslinių tekstų rašymui aukoju savo kūrybinį įkvėpimą, pagauta įkvėpimo nesugebu susikaupti mokslui“, – dalijasi D. Vaišvylaitė pašmaikštaudama, kad mokslas mažai kuo skiriasi nuo gyvenimo, tenka nuolat ieškoti pusiausvyros.